Rasė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S Smulkūs automatiniai taisymai. |
||
Eilutė 3:
== Rasės sąvokos reliatyvumas ==
Rasės sampratai susiformuoti padėjo skirtingi žmonių morfologiniai požymiai, ypač odos spalva - balta, geltona, juoda. Tačiau pradėjus mokslinius tyrinėjimus, vadovaujantis paprastų skirtingumų samprata, paaiškėjo, kad neįmanoma išvesti aiškių ribų tarp baltųjų ir juodųjų, ir pan. Rasės pagrinduose turi būti vienodas antropologinis ir etnografinis tipas: tam tikras ūgis, kefalinis indeksas, plaukų spalva ir t. t. Priskyrimas vienai ar kitai rasei ar rasiniam tipui atliekamas iš tam tikros tyrimui atrinktos serijos pavyzdžių, tačiau bet kurioje Europos šalyje niekur nėra didelių masių ar grupių, kurios priklausytų visais antropologiniais atžvilgiais tam pačiam antropologiniam tipui. Iš to seka išvada, kad civilizuotoje Europoje bei šiuolaikiniame pasaulyje antropologiniai požymiai nesudaro aiškių ribų tarp rasių ir tautų. Grynosios, nemaišytos rasės pavyzdžių būtų galima rasti tik primityviose, izoliuotose nuo pasaulio raidos vietovėse.
Rasės sąvoką naudoja [[antropologija|antropologijos]] mokslas, ypač [[Fizinė antropologija|fizinei antropologijai]] ir [[etnologija]]i išsiskyrus į savarankiškas mokslo šakas. Fizinė antropologija kaip gamtos mokslo dalis reikalavo konkrečių eksaktinių duomenų ir reiškinių tyrimo. Sutvarkius matavimo bei aprašymo metodus, svarbiausia problema - recesyvinių, ir ypač priešistorinių rasių pažinimas liko labai miglotas. Pirmutinė ir iki šiol neišsprendžiama problema yra kaip ir į kelias pastovias grupes paskirstyti žmones. Išmirusių rasių, palikusių tik atskirų kaulų fragmentus, pažinimas yra hipotetinio lygio.
| |||