Korozija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S Smulkūs automatiniai taisymai. |
||
Eilutė 19:
Pagal vykstančius procesus korozija skirstoma į cheminę ir elektrocheminę
''Cheminė korozija'' – tai metalų jungimasis su sausomis ([[deguonis|deguonimi]], [[siera|sieros]] oksidais, [[halogenas|halogenais]] ir t. t.) arba su skystomis, nelaidžiomis elektrai medžiagomis ([[nafta]], kai kuriais sintetiniais junginiais). Su šia korozijos rūšimi daugiausia susiduriama [[metalurgija|metalurgijos]] (kalant, štampuojant, valcuojant [[metalas|metalus]] aukštoje [[temperatūra|temperatūroje]]) ir [[chemijos pramonė]]je.
Labiausiai paplitusi cheminės korozijos [[reakcija]] yra [[metalas|metalų]] jungimasis su [[deguonis|deguonimi]]. Jau kambario [[temperatūra|temperatūroje]] su deguonimi labai greitai reaguoja [[varis]], [[geležis]], [[aliuminis]] ir daugelis kitų metalų. Paprasčiausias korozijos pavyzdys yra degenų susidarymas geležies paviršiuje, esant aukštai temperatūrai. Degenų sudėtis priklauso nuo temperatūros. Kad būtų atsparesni korozijai, [[anglinis plienas|angliniai plienai]] paprastai oksiduojami ne aukštesnėje kaip 570° C temperatūroje. Tada plieno paviršius apsitraukia [[magnetitas|magnetito]] sluoksniu, pasižyminčiu geromis apsauginėmis savybėmis nelabai agresyvioje aplinkoje.
Eilutė 36:
Pagal metalo irimo pobūdį skirstoma ištisinė ir vietinė korozija. Ištisinė korozija vyksta visame metalo paviršiuje. Ji gali būti tolygioji ir netolygioji. Vietinės korozijos pakenktame metalo paviršiuje yra nedideliu koroduotų plotelių arba taškelių (pitingų), plyšių [[kristalas|kristalų]] sąlyčio vietoje ir kt. Vietinė korozija skirstoma į dėmėtąją (metalo paviršiuje nedidelės dėmės), žaizdinę (duobutės), taškinę (meatalo paviršiuje gilios nedidelės duobutės, kurios gali virsti skylėmis), plyšinę (irimas, prasidėjęs metalo paviršiuje, plinta į vidų, dėl to korozojos produktai kaupiasi metale ir pastarasis išsipučia, susisluoksniuoja), tarpkristalinę (tai irimas kristalų sąlyčio vietoje) ir kt.
Pagal korozinę aplinką skiriama korozija dujinėje aplinkoje, kai metalas koroduoja sausoje aplinkoje, dažniausiai aukštoje [[temperatūra|temperatūroje]], ir korozija skystoje aplinkoje, kai metalas suyra elektrai nelaidžiuose skysčiuose, skystuose metaluose ir [[elektrolitas|elektrolituose]]. Yra atmosferinė korozija, kuri vyksta ore; požeminė korozija, vykstanti metalui liečiantis su gruntu (žemėmis, balastu, užpilu ir t. t.)
Atskirai reikia aptarti atmosferinę koroziją, kuri gali vykti sausoje aplinkoje (tai cheninė korozija), šlapioje aplinkoje (aplytos, aprasojiusios mašinos, palikti dirbtuvių ar gamyklų teritorijoje įrenginiai) ir drėgnoje atmosferoje. [[Vanduo|Vandens]] garai pradeda kondensuotis (daiktų paviršius sudrėgsta), kai santykinė drėgme pasiekia 100%. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų korozija staigiai padidėja, kai santykinė drėgmė pasiekia apie 70%. Eksperimentais buvo nustatyta, kad jau esant apie 60% santykiniai drėgmei, metalo paviršiuje susidaro vienos [[molekulė]]s storio vandens plėvelė. Jei metalo paviršius yra nešvarus, susidaro daug storesnis vandens sluoksnis. Kadangi vandens plėvelėje tirpsta atmosferos [[deguonis]] ir įvairios medžiagos, dulkių pavidalu nusėdusios ant metalo paviršiaus, prasideda elektrocheminė korozija [[tirpalas|tirpale]].
| |||