Ludwig Heinrich Bojanus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S 'Liudvigas Bojanus' pervadintas į 'Ludwig Heinrich Bojanus' (anksčiau buvo nukreipiamasis) |
formatavimas |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas =
| vardas =
| paveikslėlis = Bojanus Ludwig Heinrich 1776-1827.png
| paveikslėlio apibūdinimas =
Eilutė 15:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Vokietijos mokslininkas, [[VU|Vilniaus
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 29:
| pastabos =
}}
'''
== Biografija ==
Liudvigas Bojanus gimė [[liuteronai|liuteronų]] šeimoje. Bojanaus tėvas Johanas Jacobas Bojanus buvo grafystės [[miškų ūkis|miškų ūkio]] tarnautojas. Gal dėl to, kad tėvas dirbo miškų ūkyje, sūnus ėmė domėtis itin turtinga ir įvairia grafystės [[gamta]].
Miesto koledže Liudvigas Bojanus įgijo vidurinį išsilavinimą. Darmštate Bojanus išlaikė brandos [[egzaminai|egzaminus]] ir tęsė medicinos studijas [[Jėna|Jėnos]] [[universitetas|universitete]]. [[1797]] m. jam suteiktas medicinos ir chirurgijos mokslų daktaro vardas. Vienerius metus jis dirbo [[Berlynas|Berlyne]], vėliau [[Viena|Vienoje]].
Sugrįžęs į Darmštatą Bojanus dirbo [[gydytojas|gydytoju]] nuo 1798 m. iki 1801 metų. Vietinė valdžia pasiūlė jam vadovauti kuriamai [[veterinarija|veterinarijos]] mokyklai. Norėdamas pasirengti šiam darbui, XIX a. pradžioje Europoje siautė [[galvijų maras]]. Visoje Europoje [[Arklys|arklių]] gydymas tapo nepaprastai svarbus, nes dar nebuvo pasibaigę Prancūzijos Revoliucijos sukelti konfliktai. Bojanus pateikė savo kandidatūrą ir universiteto taryba jį priėmė. Bojanus atvyko į Vilnių [[1806]] m. gegužę.
Nuo 1806 m. iki [[1824]] m. Vilniaus universitete jis dėstė
Anatomijos paskaitose, kurios buvo vienos novatoriškiausių, Bojanus plėtojo teoriją apie gyvąją gamtą, kuri nuolat, nepertraukiamai kinta, vystosi nuo paprasčiausių formų iki sudėtingų. Jo manymu, gyvosios gamtos grandyse pertrūkio nesą – netgi augalijos bei gyvūnijos pasauliai nesą labai skirtingi. Anot Bojanaus, yra daugybė pereinamųjų formų, vadinamų ''zoophyta''. Augmenijos ir gyvūnijos panašumą jis grindė ir šių dienų mokslininkų vartojamais pavyzdžiais: kai kurie [[augalai]] gali judėti iš vienos vietos į kitą, dar kiti panašūs į [[bestuburiai|bestuburius gyvūnus]] ir kt.
Prabėgus apytiksliai
[[Tauras]] – tai antroji mokslinę šlovę Bojanui pelniusi sritis. Bojanus tyrinėjo griaučius Vilniuje, Paryžiuje ir Vienoje. Jam pavyko įrodyti, kad tauras ir [[stumbras]] – dvi skirtingos rūšys.
eilutė 51 ⟶ 53:
[[Caras]] atsidėkojo Bojanui už lojalumą 1816 m. suteikdamas jam [[valstybės patarėjas|valstybės patarėjo]] titulą. Savo ruožtu, už nuopelnus mokslui ir dėl pavyzdingo Bojanaus rūpinimosi universitetu, jį pripažino mokslininkai ir studentai. 1821 m. valdžia paskyrė jį vyriausybinės tyrimų komisijos nariu: komisija turėjo tirti studentų [[Filomatų draugija|Filomatų draugijos]] pogrindinę veiklą. Bojanus dangstė savo studentus, darė viską, kas įmanoma, kad jie būtų paleisti ir galėtų baigti mokslus universitete. Nors Bojanų kvietė [[Berlyno universitetas]], jis liko Vilniuje ir nuo 1822 m. rugsėjo iki [[1823]] m. vidurio sutiko eiti universiteto [[rektorius|rektoriaus]] pareigas. Pradėjo blogėti sveikata. Vis dėlto 1823 m. dar pavyko įkurti jauniesiems apylinkių galvijų augintojams Veterinarijos mokyklą. Sunkiai sirgdamas [[1824]] m. Bojanus paliko katedrą, dalį savo bibliotekos atidavė universitetui ir išvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]], kuriame ir mirė po trejų metų, sulaukęs 51 metų amžiaus.
==
*Filipas Edelis „Liudvigas Heinrichas Bojanus – Elzasietis ir žymus Lietuvos mokslininkas“.▼
▲Filipas Edelis „Liudvigas Heinrichas Bojanus – Elzasietis ir žymus Lietuvos mokslininkas“
{{DEFAULTSORT:Bojanus Liudvigas}}
[[Kategorija:Vokietijos biologai]]
[[Kategorija:Lietuvos zoologai]]
[[Kategorija:
[[en:Ludwig Heinrich Bojanus]]
|