Fanzinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs automatiniai taisymai.
Eilutė 9:
Kartais fenzinai tampa profesionaliais leidiniais (angliškai tokį leidinį vadina ''prozine''). Neretai profesionalūs rašytojai pirmus savo kūrinius būna paskelbę fenzinuose.
 
Anglų kalboje sąvoką ''fanzine'' kartais painioja su ''fan magazine'', bet tai skirtingi dalykai, nes ''fan magazine'' yra komerciškai leidžiamas žurnalas kokio nors dalyko mėgėjams (pvz., žvejams, kompiuterinių žaidimų mėgėjams ir t. t.).
 
Istoriškai pirmieji buvo mokslinės fantastikos fenzinai. Vėliau imta leisti [[komiksas|komiksų]], įvairių muzikos krypčių ([[rokas|roko]], [[pankrokas|pankroko]] ir kt.), siaubo filmų, sporto, [[vaidmenų žaidimai|vaidmenų žaidimų]] fenzinus. JAV leisto fenzino „Factsheet Five“ redaktorius [[Mike Gunderloy]] skiria tokias pagrindines jų rūšis: „meno, konservatyvūs, konstituciniai, ekologijos, aplinkos, filmų, poezijos, religijos, kairiųjų anarchistų, muzikos, mokslinės fantastikos, pogrindinės literatūros, UFO, taikos antikariniai, socialiniai sąmoningi, homoseksualų, biseksualų“<ref>O‘HARA, Craig. Pankų filosofija, Kaunas 1993, p. 11</ref>.
Eilutė 27:
Devintojo dešimtmečio pabaigoje labai paplito metalistų fenzinai, tačiau tikslių žinių, kada jie atsirado nėra. Vieni iš pirmųjų ir didžiausi buvo „Slayer“ (Norvegija), „Isten“ (Suomija) bei „Underground Empire“ (Vokietija).
 
Ilgainiui ėmė plisti tarptautiniai fenzinai dažniausiai rašomi anglų kalba ir siunčiami paštu. Tada išryškėjo ir komercinis leidybos tikslas: fenzinai parduodami už taip pat paštu atsiunčiamus pinigus, mainomi į muzikos įrašus, kitus leidinius, informaciją, kūrybą ir t. t.
 
Lietuvos muzikinių fenzinų istorija prasideda 1988 metais, išleidžiamas pirmasis pankų pogrindinis leidinys „Mūsų ašigalyje“. Jo redaktorius [[Nerius Pečiūra]], tuo metu buvęs pagrindiniu Lietuvos pankų judėjimo lyderiu šio fanzino tikslą įvardijo kaip „norą nušviesti pankų judėjimą Lietuvoje“<ref>KUNČINAS, Domas. Pasidaryk pac… ziną ?!, Moksleivis, 1995, nr. 5-6</ref> . Tai nedidelis, dažniausiai 4 psl. „Xerox“ aparatu daugintas leidinukas, kurio tiražas nuo leidybos pradžios (1988 m.) iki 1990 m., kai leidyba nutraukta, padidėjo nuo 15 iki 200 egz.
Eilutė 44:
Pankų fenzinai, kaip ir pati pankų subkultūra, visą leidybos laikotarpį akcentavo primityvumą, jų forma nuolatos buvo mėgėjiška ir nė kiek „nesistengianti“ tobulėti. Čia nepaisoma jokių leidybos, kalbos, vientisumo ir pan. taisyklių, tačiau temų spektras gerokai platesnis nei metalistų fenzinuose. Pankų fenzinuose atsispindi pačios jų subkultūros, arba kitaip – pankizmo esmė – pasipriešinimas sustabarėjusioms visuomenės normoms, valdžiai<ref>MIZARAS, V. Lietuviški fanzinai: Decibelai Offensive, Mes!, 1994, nr. 24.</ref>.
 
Medžiaga pankų fenzinų publikacijoms, priešingai nei metalzinuose, dažniausiai buvo surenkama savo aplinkoje. Daug vietos skiriama kūrybai: poezijai, komiksams, nuomonėms, esė ir t. t. [[Gintautas Mažeikis]] teigia, kad fenzinai tiesiog surinko, absorbavo [[grafiti]], mokyklinių ekspromtų žargonus, sėkmingiausią barų patirtį ir savo ruožtu davė impulsą net ir oficialiems poetams bei dailėtyrininkams, o patys skyrėsi savo žargono laisvumu, įvairumu, nors neretai peržengtos bet kokios cenzūrinės ribos, sugriauti visi moraliniai ir seksualiniai kanonai, pajuokiant visa, kas yra išaukštinta ir oficialiai pagerbta<ref>MAŽEIKIS Gintautas. Paraštės: minčių voratinkliai, Šiauliai, 1999, p. 167-168</ref>.
Naujų muzikos grupių pristatymai neretai tapdavo svarbiausia, o kai kada vienintele fenzinų tema, o pačioms grupėms, kurių nariai neretai patys leisdavo fenzinus, tai buvo kone vienintelis kelias populiarėti tikslinėje auditorijoje.