16:42, 22 liepos 2009 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 273 keitimai S Taisomos vidinės nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		15:44, 18 rugpjūčio 2009 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai red. Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{coord\|54\|53\|44\|N\|23\|53\|11\|E\|type:landmark\|display=title}} [[Vaizdas:Perkuno namas 2006-06-30.jpg\|thumb\|220px\|Perkūno namas]]▼ [[Vaizdas:Perkuno namas 2006-06-1830.jpg\|thumb\|~~220px~~Perkūno namas, 2006 m.]] [[Vaizdas:Kowno.jpg\|thumb~~\|200px\|left~~\|Perkūno namas, 1895 m.]]▼ ▲[[Vaizdas:Perkuno namas 2006-06-3018.jpg\|thumb\|~~220px\|Perkūno~~Pagrindinis ~~namas~~fasadas]] '''Perkūno namas''' stovi [[Kauno senamiestis\|Kauno senamiestyje]], ~~prie~~šalia [[Vytauto bažnyčia\|Vytauto bažnyčios]], Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus [[gotika\|gotikinės]] architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir [[Saulė]]s simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų. Iš pradžių Perkūno namas buvo dvilypis trobesys. Viena jo dalis buvo dabar esantis pastatas, kita – tokių pat gabaritų sandėlis (nugriautas XVIII a.). Išlikusią namo dalį nuo sandėlio skyrė kapitalinė vidaus siena (dabartinis šiaurinis fasadas). Toks pastato susidvejinimas yra vienintelis Lietuvos gotikos architektūroje. eilutė 8 ⟶ 10: Perkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius ([[1825]] m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio [[Perkūnas\|Perkūno]], laikančio rankose žibintus, statula. Vėliau ji nuimta ir išgabenta į [[Vilnius\|Vilnių]]. Namų rūsyje buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora. Tikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama [[legenda]] apie pastato sienoje rastą dievo [[Perkūnas\|Perkūno]] skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi [[~~Hanza~~Hanzos sąjunga\|Hanzos]] pirkliams. Greičiausiai ir patys namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau, pabrėžiant [[Kaunas\|Kauno]] pirklių nepriklausomumą nuo užsienio ir, galbūt norint pagerbti senosios lietuvių tikybos tradicijas. Žmonės tikėjo, kad jis buvo pastatytas ant senos šventyklos, skirtos dievui Perkūnui. [[1985]] m. [[Maskva\|Maskvos]] Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio [[jėzuitai\|Jėzuitų ordino]] valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentuose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S. Dulkė, kuris [[1564]] m. atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gatvėje. eilutė 15 ⟶ 17: XVII a. namas priklausė Žemaičių pilininkui Jonui Lackiui. Šis [[1643]] m. juos pardavė jėzuitams, kurie tada neturėjo savo bažnyčios. Perkūno namas buvo kelis kartus rekonstruotas. [[1643]]–[[1722]] m. pastate (II aukšte) įrengta jėzuitų [[koplyčia]]. 1643 m. dviejų rūsio patalpų medinių sijų perdengimas pakeistas cilindriniu skliautu. XVIII a. pab. trobesys pritaikytas jėzuitų mokyklai. ▲[[Vaizdas:Kowno.jpg\|thumb\|200px\|left\|Perkūno namas 1895 m.]] [[1843]] m., Kaunui tapus [[Kauno gubernija\|gubernijos]] centru, čia buvo įsteigtas [[teatras]]. XIX a. antroje pusėje Perkūno name įrengti [[pravoslavai\|pravoslavų]] dvasininkų butai. Po [[Pirmasis pasaulinis karas\|I pasaulinio karo]], [[1928]] m. pastatas atiteko [[jėzuitai\|jėzuitams]], kurie čia įrengė mokyklos klases. Vėliau pastate buvo sandėliai, dirbtuvės ir pan. [[1965]] m. pagal architektės D. Zareckienės projektą pradėtas Perkūno namo restauravimas, patalpos ~~pritaikomos~~pritaikytos Kauno miesto muziejui. Nuo [[1991]] m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso [[Kauno jėzuitų gimnazija]]i. Perkūno name įrengta [[Adomas Mickevičius\|Adomo Mickevičiaus]] gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, čia yra dailės parodų ir koncertų salė, vyksta teatralizuotos ekskursijos. [[1996]] m. [[gruodžio 23]] d. Perkūno namas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=816</ref> [[2008]] m. [[vasario 13]] d. paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=315096</ref> == Nuorodos ==▼ ==Šaltiniai== {{ref}} ▲== Nuorodos == {{commonscat\|House of Perkūnas}} * [http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=19&KL_KODAS=10 Apie Perkūno namą] *Vereta Rupeikaitė. Ne tik seniausias, bet ir unikaliausias. - [[Kauno diena]], 2007 m. birželio 26 d. [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/ne-tik-seniausias-bet-ir-unikaliausias-48338] [[Kategorija:Kauno pastatai]] [[Kategorija:Kauno muziejai]] [[be-x-old:Дом Пяркунаса]]

Perkūno namas: Skirtumas tarp puslapio versijų