Adrijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: tt:Әдрән диңгез |
|||
Eilutė 11:
Jūra driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius 820 km – nuo [[Venecijos įlanka|Venecijos įlankos]] šiaurėje iki Otranto sąsiaurio pietuose, kur Adrijos jūra pereina į [[Jonijos jūra|Jonijos jūrą]]. Adrijos plotis – nuo 93 iki 225 km, vidutinis 160 km. Jūra užima 132 tūkst. kv.km plotą. Didžiausias gylis – 1250 metrų, pietinė jūros dalis žymiai gilesnė už šiaurinę. Druskingumas jūros paviršių prie didelių upių deltų yra 2,5 proc., pietinėje dalyje - 3,9 proc.<ref>[http://de.encarta.msn.com/encyclopedia_761568079/Adriatisches_Meer.html Adrijos jūra - MSN Encarta]</ref>
Šiaurinė jūros dalis yra sekli su daugybe pakrantės [[Lagūna|lagūnų]]. Italijos pakrantė piečiau [[Po (upė)|Po]] deltos yra kalnuota, kranto linija tiesi ir palei krantą praktiškai nėra salų. Tik [[Apulija|Apulijoje]] esantys Gargano kalnai apie 50 km išsikiša į Adrijos jūrą sudarydami pusiasalį. Rytinėje pakrantėje į jūrą išsikiša Istrijos pusiasalis, visa pakrantė daugiausia kalnuota ir raižyta. Kroatijos krantas yra labai vingiuotas, turi daug salelių, įlankėlių ir labai populiarus tarp turistų. Piečiau [[Škoderis|Škoderio]] Albanijoje pakrantė smėlėta. Adrijos pakrantė baigiasi ties [[Vlora]] piečiau kurios palei [[Jonijos jūra|Jonijos jūros]] pakrantę prasideda [[Albanijos Rivjera]].
Klimatui būdinga labai šilta, nelietinga ir sausa vasara ir švelni, iš dalies lietinga ir drėgna žiema. Žiemą Adrijos jūros regionas yra veikiamas aukšto slėgio sričių iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto]]. Dėl to pučia šilti pietiniai (''[[sirokas]]'') ir šalti šiaurės (''[[mistralis]]'' ir ''[[bora]]'') vėjai.
=== Upės ===
Didžiausios į Adriją įtekančios upės yra [[Reno]], [[Po (upė)|Po]], [[Adidžė]], [[Brenta]], [[Piavė]], [[Soča]], [[Zrmanja]], [[Krka]], [[Cetina]], [[Neretva]], [[Drinas]].
== Ekonomika ==
| |||