Liubeko teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
papildymas |
||
Eilutė 1:
'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]]
Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų Baltijos jūros regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų prekybos ir amatų plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją - [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki 1586 m., kai jisbuvo išspausdintas leidėjo Johann Balthorn. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas Dortmundo kodeksui [[Vestfalija|Vestfalijoje]], Goslaro kodeksui [[Saksonija|Saksonijoje]] ir [[Magdeburgo teisė]]ms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] įkurtoje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1258 m.
==Pagrindiniai principai==
Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos (vok. ''Rat''), kurią sudarė 20 tarybos narių (vok. ''Ratherrn''). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos [[Gildija|gildijų]], stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau ir kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių burmistrų (vok. ''Bürgermeister''), kurie dalinosi vykdomąją valdžią.
== Nuorodos ==
*[[Magdeburgo teisė]]
*[[Kulmo teisė]]. [[Kategorija:Vokietijos teisės istorija]]
| |||