Kesonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MTSbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Prideda: ja
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Robot-assisted disambiguation: Jūra
Eilutė 3:
Kesonas daromas tokio dydžio, koks turi būti pamatas. Kesono kameroje iškasama žemė transportuojama į viršų, o pats kesonas, kaip ir kasant šulinius, grimzta gilyn. Iš vandeningo grunto ar [[upė]]s vanduo nepetenka į kamerą, nes kai kesonas būna žemiau upės vandens lygio ar žemiau gruntinio vandens lygio, į ją [[kompresorius|kompresoriais]] pumpuojamas [[oras]], kur ir suslegiamas. Jis išspaudžia iš sandarios kameros vandenį.
 
Dar [[Aristotelis|Aristotelio]] laikais [[graikai]] apvožtas statines panaudodavo [[kempė]]ms nuo [[jūraJūra (geografija)|jūros]] dugno rinkti. Apvožta statinė su apkrova ir prie sienučių pritvirtintais suoleliais, ant kurių sėdėjo žmonės, buvo nuleidžiama į jūros dugną. Ją nuleidžiant į [[vanduo|vandenį]], oras statinėje susispausdavo, todėl, jai atsirėmus į dugną, apatinėje statinės dalyje vandens susirinkdavo visai nedaug. Kuo giliau statinę nardindavo, tuo daugiau vandens rinkdavosi jos apatinėje dalyje, tuo didesnis buvo suspausto oro [[slėgis]]. Žmogus, esantis panardintoje statinėje, tam tikrą laiką galėdavo kvėpuoti suspaustu oru ir rinkti nuo dugno kempes.
 
Pirmasis suspaustu oru pašalinti iš anglies šachtų vandenį sugalvojo prancūzų inžinierius Trižė (''Triger''). [[1841]] m. Loire upės slėnyje, per vandeningą gruntą kasant 20 m gylio šachtą, jos sienelės buvo padarytos iš [[ketus|ketaus]], o viduje įrengta pereinamoji kamera (šliuzas). Kamera turėjo angas viršuje (lubose) ir apačioje (grindyse), kurios buvo hermetiškai uždaromos. Vienu vamzdžiu į šachtą pumpavo orą, o kitu, panaudodami siurblį, išpumpuodavo plūstantį į jį vandenį. Tai leido šachtose palaikyti mažesnį slėgį. Darbininkai [[anglis]] kirto ir krovė į kibirus ar dėžes ir suktuvu kėlė jas į viršų.