Apokalipsė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 2:
'''Apokalipsė''' ({{gr|αποκαλυψις}} – apsireiškimas) – sąvoka, reiškianti paslapties, nežinomos didžiajai žmonijos daliai, atskleidimą privilegijuotiems asmenims dažniausiai per [[angelas|angelus]].
Paskutinė [[naujasis testamentas|Naujojo Testamento]] knyga vadinasi Αποκαλυψις Ιωαννου, paprastai vadinama [[Apreiškimas Jonui|Apreiškimu Jonui]]. Manoma, kad ši dalis yra viena iš vėliausiai parašytų Naujojo Testamento dalių. Anksčiau tarp helenizuotų žydų apokalipsės sąvoka vartota apibūdinti raštams, kuriuose pranašišku ir parabolišku stiliumi aprašoma [[pasaulio pabaiga]] (pvz., ''Barucho apokalipsė'').
Ankstyvojoje [[Judaizmas|judėjų]] ir krikščionių literatūroje apokalipsė reiškė Dievo atliekamą slaptų dalykų atvėrimą išrinktajam pranašui; paprastai kaip apokalipsė suprantamas tokių apreiškimų išdėstymas raštu. Apokaliptinė literatūra užima svarbią vietą judėjų-krikščionių-rastafarijų tradicijoje, nes joje išdėstomi tokie tikėjimo dalykai, kaip mirusiųjų prisikėlimas, paskutinio teismo diena, [[rojus]] ir [[pragaras]]. Apokaliptiniai tikėjimai yra ankstesni už krikščionybę, jie būdingi ir kitoms religijoms.
| |||