Ūmėdės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Carneyfex (aptarimas | indėlis)
atstačiau kaip buvo
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Robot-assisted disambiguation: Miškas
Eilutė 25:
== Dažnesnės Lietuvos rūšys: ==
* '''Juodmėsė ūmėdė''' (''Russula adusta''). Vertingas [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas.
* '''Pilkšvažalė ūmėdė''' (''Russula aeruginea''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 7-10 cm skersmens, jauna pusrutuliška, gaubta, senų paplokščia, horizontali, kartais neryškiai įdubusi, žalsva, pilkai žalia, sausa, drėgnu oru lipni, odelė lengvai lupasi iš centro. Lakšteliai balti vėliau gelsvi, geltoni, tankūs, trapūs, gležni. Kotas 3-6 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, kietas, į pagrindą smailėjantis. [[trama|Trama]] balta, stangri, malonaus kvapo ir skonio.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. beržynuose, [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]] po beržais. Labai dažna. IV kategorijos. Iš visų ūmėdžių ši labiausiai panaši į '''[[nuodingieji grybai|žalsvąją musmirę]]''', todėl reikia būti ypač atsargiems.
* '''Rausvoji ūmėdė''' (''Russula alutacea''). [[Valgomieji grybai|Valgoma]].
* '''Auksaviršė ūmėdė''' (Russula aurea). [[Valgomieji grybai|Valgoma]].
Eilutė 31:
* '''Auksiškoji ūmėdė''' (Russula claroflava). '''Pav.'''. [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-8 (10) cm skersmens, jauna pusrutuliška, senų paplokščia, įdubusi, matinė, geltona, žalsvai geltona, luobelė gerai lupasi. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau gelsvi, geltoni, net pilkšvi, tankūs. Kotas 5-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, senų pilkšvas, vidus kamštiškas, elastiškas. [[trama|Trama]] balta, gelsva, perlaužus įgauna pilkšvą spalvą, malonaus kvapo ir skonio.<br>Auga [[rugpjūtis|rugpjūčio]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. beržynuose, kartais didelėmis grupėmis. III kategorijos [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Dažnesnis vakarinėje Lietuvos dalyje.
* '''Melsvažalė ūmėdė''' (''Russula cyanoxantha''). Geras [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas.
* '''Blunkančioji ūmėdė''' (Russula decolorans)). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-10, rečiau 12-15 cm skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, senų paplokščia, vidurys kartais įdubęs, oranžinė, geltonai ruda, raudonai ruda, išblunkanti. Lakšteliai iš pradžių gelsvi, vėliau geltoni, pagaliau pilkai geltoni. Kotas 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, grybui senstant įgauna pilką atspalvį. [[trama|Trama]] balta, senesnių pilka, malonaus skonio.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. pušynuose, mišriuose [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. III kategorijos geras [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Iš šios ūmėdės išskirtas [[fermentas]] rusulinas, vartojamas sūrių gamyboje.
* '''Ūmėdė garduolė''' (''Russula delica''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo, kartais dideli. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 8-10, rečiau 15-17 cm skersmens, jaunu gaubta, senų paplokščia, netaisyklingai išsilanksčiusi, vidurys kiek įdubęs, balta, senesnių baltai gelsva, ar net rusva, luobelė nesilupa. Lakšteliai balti, melsvo atspalvio, tankūs, nuaugę kotu žemyn. Kotas 3-6 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, kietas. [[trama|Trama]] balta, kieta, švelnaus ar net šiek tiek deginančio skonio.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. lapuočių ir spygliuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. Lietuvoje dažna. II kategorijos. Nuo piengrybių ''paliepio'' ir ''grūzdo'' skiriasi tik tuo, kad neturi pieniškų sulčių.
* '''Piktoji ūmėdė''' (''Russula emetica''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo, labai trapūs. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-8 (10) cm skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, vėliau horizontali, šviesiai raudona, luobelė lengvai lupasi. Lakšteliai balti, vėliau kreminiai. Kotas 7-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, kietas. [[trama|Trama]] balta, švelnaus kvapo, kartaus, deginančio pipirų skonio.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. spygliuočių, rečiau lapuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. Dėl kartaus skonio maistui nerekomenduojama.
* '''Dvokiančioji ūmėdė''' (''Russula foetens''). Priskiriama prie nevalgomų grybų.
* '''Trapioji ūmėdė''' (''Russula fragilis''). [[Valgomieji grybai|Valgoma]], bet menkavertė.
* '''Šakotalakštė ūmėdė''' (''Russula heterophylla''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo, kartais dideli. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-8 (11) cm skersmens, jauna gaubta, pusiau apvali, senų netaisyklingai paplokščia, įdubusi, pilkai žalia, melsvai žalsva, rudai žalia, centrinė dalis tamsesnė, kieta, plaušuota, mėsinga. Lakšteliai gelsvi, tankūs, labai šakoti, platūs, priaugtiniai, pakraščiai dažniausiai rusvomis dėmėmis. Kotas 3-8 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, kartais su rudomis dėmėmis, į pagrindą smailėjantis. [[trama|Trama]] balta, koto viduje kamštiška, malonaus kvapo ir skonio.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. lapuočių ir spygliočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. Geras [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Lietuvoje nedažna.
* '''Raiboji ūmėdė''' (''Russula integra''). [[Valgomieji grybai|Valgoma]].
* '''Grakščioji ūmėdė''' (''Russula lepida''). [vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-8 (10) cm skersmens, jauna varpelio formos, senų paplokščia, neryškiai iškili, kartais truputį įdubusi, raudona, purpuriškai raudona, mėsinga, šiurkšti, sausa, luobelė nesilupa. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau gelsvi, platūs, priaugtiniai. Kotas 4-7 (9) cm ilgio, 1,5-3 cm storio, baltas, rožinio atspalvio, kietas, stangrus, plaušuotas, vidus kamštiškas, minkštas. [[trama|Trama]] balta, kieta, karti.<br>Auga [[rugpjūtis|rugpjūčio]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. lapuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]], ypač ąžuolynuose, beržynuose. III kategorijos [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Mažai kirmijantis.
* '''Juosvoji ūmėdė''' (''Rusula nigricans''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] dideli. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 8-10, (15-20) cm skersmens, jauna pusrutuliška, truputi gleivėta, senesnių iškili, paplokščia, ar įdubusi, mėsinga, sausa, matinė, šiurkšti, iš pradžių balta, balsva, vėliau pilka, pilkai juosva, juosva, rudai juoda. Lakšteliai balti, grybui senstant tamsėja, stori, platūs, reti, labai trapūs, priaugtiniai. Kotas 2-6 cm ilgio, 1-3 storio, iš pradžių baltas, pilkas, vėliau juosvas, sausas, kietas. [[trama|Trama]] balta, perlaužus staigiai paraudonuoja, po to pajuosta, trapi, nekarti, malonaus kvapo.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. spygliuočių, kartais lapuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. Į šią ūmėdę labai panaši ''juodmėsė ūmėdė'' (''Russula adusta''), tik jos lakšteliai plonesni, tankesni.
* '''Geltonviršė ūmėdė''' (''Rusula ochroleuca''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-8 (10) cm skersmens, iš pradžių pusiau apvali, vėliau iškili, paplokščia, kartais įdubusi, aukso geltonumo, geltona, žalsvo atspalvio, minkšta, matinė, sausa, luobelė gerai lupasi. Lakšteliai balti, senesnių ochriniai, tankūs, minkšti, deginančio skonio, prisegtiniai. Kotas 3-8 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, senų pilkas, vidus kamštiškas, minkštas. [[trama|Trama]] balta, kieta, nekarti, malonaus kvapo.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[spalis|spalio]] mėn. spygliuočių, lapuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. III kategorijos [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Lietuvoje retas.
* '''Alyvinė ūmėdė''' (''Russula olivacea''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo arba dideli. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 8-10 (12-15) cm skersmens, jauna pusrutuliška, apvali, senų paplokščia, šiek tiek įdubusi, rudai raudona, pilkai raudona, žaliai ruda, su rudai žaliomis dėmėmis, matinė, mėsinga, masyvi, sausa, kartais suskeldėjusi. Lakšteliai stori, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3-7 (10) cm ilgio, 1-3 (4) cm storio, rožinis, rusvai raudonas, vagotas, kamštiškas, į pagrindą smailėjantis. [[trama|Trama]] nekarti.<br>III kategorijos [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Lietuvoje labai dažnas.
* '''Pelkinė ūmėdė''' (''Russula paludosa''). [[Valgomieji grybai|Valgoma]].
Eilutė 46:
* '''Kraujaspalvė ūmėdė''' (''Russula sanguinea''). Nevalgoma.
* '''Citrinalakštė ūmėdė''' (''Russula sardonia''). Dėl aštraus skonio nerekomenduojama.
* Tikroji ūmėdė (''Russula vesca'')). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 5-10 cm skersmens, iš pradžių neryškiai iškili, vėliau paplokščia, net įdubusi, sausa, tik drėgnu oru lipni, matinė, kieta, rausvai ruda, geltonai ruda, violetiškai raudona, išmarginta pilkomis, gelsvomis dėmėmis, odelė blogai lupasi. Lakšteliai balti, ploni, tankūs, kartais šakoti, priaugtiniai. Kotas 2-6 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, stangrus, į pagrindą smailėjantis. [[trama|Trama]] balta, kieta, malonaus kvapo ir skonio.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. lapuočių ir spygliuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]]. Lietuvoje dažna. III kategorijos. [[Valgomieji grybai|Vertingiausia]] ūmėdė.
* '''Žalsvoji ūmėdė'' (''Russula virescens''). [[Valgomieji grybai|Valgoma]], [[grybų apdorojimo būdai|vartojama]] salotoms.
* ''Geltonoji ūmėdė''' (''Russula vitellina''). [[Valgomieji grybai|Valgoma]].
* '''Silkiakvapė ūmėdė''' (''Russula xerampelina''). [[vaisiakūnis|Vaisiakūniai]] vidutinio didumo. [[kepurėlė|Kepurėlė]] 7-10 (13) cm skersmens, jauna gaubta, pusrutuliška, senų horizontali, kartais įdubusi, eglynuose auganti purpuriškai raudona, beržynuose gelsvai violetiškai žalsva, sausa, luobelė sunkiai lupasi. Lakšteliai geltoni, trapūs, priaugtiniai. Kotas 5-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, baltas, dažnai rožinio atspalvio, paspaudus paraudonuoja. [[trama|Trama]] balta, kieta, nekarti, švelnaus skonio, seni grybai įgyja silkės kvapą.<br>Auga [[liepa|liepos]]-[[spalis|spalio]] mėn. lapuočių, spygliuočių [[miškasMiškas (biologija)|miškuose]], vietomis gausiai. III kategorijos [[Valgomieji grybai|valgomas]] grybas. Būdingas šio grybo požymis - paspaudus vaisiakūnį pakvimpa žuvimi, silke.
 
== Raudonosios knygos grybai ==