Šeša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs automatiniai taisymai.
Eilutė 1:
'''Šeša''' ([[sanskritas|sanskritu]]: शेष, „liekana“) – [[hinduizmas|hinduizmo]] mitologijoje tūkstantgalvė gyvatė (slibinas), kuri laiko Žemę ir kuri tarnauja kaip lova [[Višnus|Višnui]], kai jis miega pasauliniame vandenyne pertraukose tarp pasaulio kūrimo aktų.
 
Kiekvienos [[kalpa|kalpos]] pabaigoje Šeša išspjauna iš savo nasrų nuodingąją ugnį, kuri sunaikina Visatą. Pastovus Šešos epitetas – Ananta („begalinis“), ir šiuo simboliu žymi begalybę. Kai kuriuose mituose Šeša laikomas kaip pačiopaties Višnaus emanacijos arba dalis (anša); savo ruožtu, [[Krišna|Krišnos]] brolis [[Balarama]], kuriame iš dalies įsikūnijęs Višnus, yra garbinamas kaip Šešos [[inkarnacija]]. Po Belaramos mirties Šeša paliko jo kūną ir nukeliavo po žeme („[[Mahabharata]]“ I 67; 152; XVI 4, 13 ir kt.).
 
Šeša – gyvačių, arba [[nagas (induizmas)|nãgų]], gyvenančių požeminiame pasaulyje [[patala]], valdovas. Kiti nagų valdovai ([[Takšaka]], [[Vasuki]]) yra arba jo broliai, arba yra sutapatinami su juo.