Pirmasis Romos bažnyčią pavadino Apaštalų sostu. Priešinosi [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] bažnytinio rango iškėlimui. Pradėjo formuoti popiežiaus [[kanceliarija|kanceliariją]], buvo rengiamos brevės, dekretalijos ir kiti dokumentai. Sunormino [[Švenčiausioji Trejybė|Švč. TrejybėTrejybės]]s terminiją, dėl to galėjo baigtis ginčas dėl [[Nikėjos I susirinkimas|Nikėjos tikėjimo]] išpažinimo. [[380]] m. prisidėjo prie krikščionybės paskelbimo valstybine religija Romos imperijoje. Stiprino Šv. Sosto įtaką pasaulietinei valdžiai, apie [[382]] m. sinode įtvirtino Romos [[vyskupas|vyskupo]] pirmumą prieš imperatorių. Smerkė [[arijonai|arijonizmą]]. Pasisakė už šventųjų garbinimą, iškėlė [[Šv. Petras|Šv. Petro]] kultą. Pakrikštijo [[Šv. Jeronimas|Šv. Jeronimą]], pavedė jam pataisyti liturgijoje vartotus [[Biblija|Biblijos]] lotyniškus tekstus – [[Naujasis Testamentas|Naująjį Testamentą]] ir [[Psalmynas|Psalmyną]]. Restauravo [[katakombos|katakombas]], popiežių kriptą, tvarkė kankinių kapus, sukūrė jiems epitafijų. <ref> {{VLE|IV}}, 438 psl. </ref>
