Vedų civilizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vedų civilizacija''' – kultūra, susiformavusi II tūkst. pr. m. e. šiaurinėje [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] dalyje. Jos pagrindą sudarė [[klajokliai]] [[arijai]], atkeliavę į regioną iš [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] po [[Indo slėnio civilizacija|Indo slėnio civilizacijos]] žlugimo. Svarbiausias kultūros paminklas ir bene vienintelis šaltinis šios kultūros tyrimams yra [[Vedos|Vedų korpusas]].

 

Anot šiuolaikinėje [[indologija|indologijoje]] vyraujančios (nors ir ginčytinos) [[hipotezė]]s, nuo 2000 ar 1500 m. pr. m. e. iš Vidurio Azijos į Šiaurės Vakarų [[Indostanas|Indostaną]] ėmė keltis karingi stepių klajokliai – vad. „arijai“, arba [[indoarijai]] (indologai „postmodernistai“ pabrėžia, kad tariamas sen. indoarijų savivardis ''arjas'' [[Vedos]]e vartojamas vien kaip [[socionimas]], o „arjų kalba“ pradedama minėti tik paravediniuose tekstuose). Anksčiau istorikai indoarijų atsikėlimą į Indostaną vadino ''invazija'' ir laikė tai [[Harapos kultūra|Harapos kultūros]] miestų žlugimo priežastimi. Tačiau dabar žinoma, kad [[indoiranėnai|indoiranėnų]] [[kolonizacija]] prasidėjo senajai civilizacijai jau sužlugus ir nebuvo tokia staigi kaip manyta anksčiau. Dauguma indologų mano, kad [[indoeuropiečiai|indoeuropietišką]] „indoiranėnų“ kalbą ir Vedų kultūrą į Šiaurės Indostaną atnešė būtent „klajokliai arijai“. Greičiausiai jie išžudė, išstūmė ir iš dalies asimiliavo hipotetinius [[protodravidai|protodravidus]] bei [[protomundai|protomundus]], o apie I tūkstm. pr. m. e. pabaigą pasiekę [[Ganga|Gangos]] vidurupio sritį, netrukus čia sukūrė naują – indoarišką civilizaciją

 

Vad. vedinio laikotarpio indoarijų istoriją bei pasaulėžiūrą atspindi [[Vedos|Vedų]] kanonas ir bei, iš dalies, abi epinės poemos – [[Ramajana]] bei [[Mahabharata]]. Jau nuo XIX a. pab., pradedant [[Max Mueller|Maxo Muelleriu]] buvo aktyviai diskutuojama dėl Vedų kanono datavimo. Skirtingi specialistai pateikia skirtingą chronologiją, tačiau linkstama Vedų formavimąvimasi datuoti nuo II tūkst. vidurio iki VI a. pr. m. e. [[Rigveda]], kaip seniausioji dalis galutinę savo formą įgijo VIII a., [[Samaveda]], [[Jadžurveda]] ir [[Atharvaveda]] baigė formuotis iki [[budizmas|budizmo]] gimimo. Komentatoriškoji Vedų kanono dalis: [[Brahmanos]], [[Aranjakos]] ir [[Upanišados]] formuojasi šiek tiek vėliau.

 

Iš II-I tūkstm. pr. m. e. Šiaurės Indostane gyvavusių indoarijų valstybių geriausiai žinomos [[Kuru (senovės Indija)|Kuru]], [[Pančala]], [[Kambodža (senovės Indija)]], [[Gandhara]], [[Madra]], [[Videša]], [[Košala]], [[Magadha]], [[Anga]], [[Vidarbha]]. Tačiau šių laikų tyrinėtojai vien [[puranos]]e suskaičiuoja apie 135 sen. Indijos valdovus, kurių valdos driekėsi „nuo jūros iki jūros“, t.y. nuo [[Arabijos jūra|Arabijos jūros]] iki [[Bengalijos įlanka|Bengalijos įlankos]]. Iš brahmanose ir puranose pateiktos istorinio pobūdžio informacijos matyti, kad visos vedinio laikotarpio Indijos (t.y. viso Šiaurės Indostano) valdovas galėjo būti kilęs ir iš [[Anartha|Anarthos]] (dab. [[Gudžaratas]]), ir iš [[Gandhara|Gandharos]] (dab. [[Pandžabas]] ir dalis [[Harjana|Harjanos]]), ir iš *[[Videša|Videšos]] (sen. sritis tarp rytinių [[Himalajai|Himalajų]] ir Gangos), ir iš [[Anga|Angos]] (sen. sritis į pietus nuo Gangos žemupio), ir iš [[Vidrabha|Vidarbhos]] (sen. sritis abipus [[Narmada|Narmados]] aukštupio). Pasak II a. graikų istoriko [[Hlavijus Arianas|Flavijaus Ariano]], visų 153 iki [[Čandragupta|Čandraguptos]] [[Maurja|Maurjos]] gyvenusių Indijos imperatorių (Vedose [[sanskritas|sanskritiškas]] jų titulas yra ''samrat''; M. Muellerio sekėjai šiuos imperatorius linkę laikyti „II tūkstm. pr. m. e. Pandžabą infiltravusių nomadų klanų vadais“) valdymo laikotarpiai truko iš viso 6042 metus (Indica. IX). Nurodydamas šiuos skaičius Arianas rėmėsi iki mūsų dienų neišlikusia [[Megastenas|Megasteno]] „Indika“, o [[Seleukidai|Seleukidų]] valstybės diplomatui Megastenui tie skaičiai tapo žinomi Maurjų imperijos sostinėje [[Pataliputra|Pataliputroje]] (dab. [[Patna]]), kurioje jis viešėjo apie 302 m. pr. m. e. (įdomu, kad Maurjų imperijos „istorikai“ savosios šalies valstybingumo pradžią datavo tuo pačiu tūkstm. pr. m. e., kuriuo dabar archeologai datuoja visą Šiaurės Indostaną aprėpusios Protoharapiškosios kultūros susiformavimą).

 

Būdingiausias sen. indoarijų religijos – vad. [[induizmas|vedizmo]] – bruožas buvo dviejų daugeliu skirtingų vardų vadintų dievybių – [[Varuna|Varunos]] ir [[Indra|Indros]] (vėlesnių [[Višnu]] ir [[Šiva|Šivos]] atitikmenų) garbinimas), o svarbiausias sen. indoarijų visuomeninės sanklodos bruožas – vad. [[varnos|varnų]] arba [[luomas|luomų]] (nepainioti su [[kasta|kastomis]]) sistema (''varnašramadharma''), t.y. indoarijų visuomenės pasidalijimas į keturis luomus (dvasininkų, administratorių, verslininkų ir darbininkų,- povediniu laikotarpiu šie luomai suskilo į daugybę smulkių profesinių grupių – vad. kastų arba ''džati'').

 

II-I tūkstm. pr. m. e. daugiausia Gangos vidurupio srityje formavosi naujos, su tradiciniu vediniu induizmu konkuravusios religinės filosofinės mokyklos, iš kurių ypač paminėtinos [[džainizmas]] ateistinė [[adživika]] (lokajata) ir ne ką mažiau ateistinis (ankstyvasis) [[budizmas]].

{{Senovės civilizacijos}}

[[Kategorija:Indijos istorija]]