Vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dauguma vaistinių dirba įprastiniu darbo režimu (nuo ryto iki vakaro), tačiau kai kurios dirba visą parą (vadinamos ''[[budinti vaistinė|budinčios vaistinės]]'').

 

Pirmosios vaistinės atsirado VIII–IX a. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]].

 

Rašytiniuose šaltiniuose vaistinės minimos tik nuo XVI a., anksčiau didikus bei kilmingus gyventojus aprūpindavo gydytojai. Pirmoji vaistinė [[Lietuva|Lietuvoje]] įsteigta Aleksandro Bolinskio [[1506]] metais. Kiek vėliau [[Lenkija|Lenkijos]] karalius ir Lietuvos [[kunigaikštis]] [[Žygimantas]] išleido įsakymą apie vaistinių kontrolę - jas turėjo patikrinti medicinos daktarai, kad vaistai būtų gaminami tiksliai pagal receptą. XVI a. pab. Žygimantas taip pat nustatė vaistų kainas ir atleido vaistininkus nuo įvairių mokesčių.

 

XIX a. naujų vaistinių steigimą pradėjo kontroliuoti gydymo valdyba. Didėjant reikalavimams vaistinių steigimas sulėtėjo. Vaistinės buvo suskirstytos į kaimo ir normalias. Didesniuose miestuose buvo vaistų parduotuvės, kuriose pardavinėjami patentuoti vaistai ir sanitarijos priemonės.

 

[[Viduramžiai|Viduramžių]] Lietuvos vaistininkai neturėjo aukštojo išsilavinimo, bet buvo atitinkamai paruošiami cechuose. Kandidatas į vaistininkus turėjo keletą metų dirbti visus darbus pas vaistininką kaip mokinys, vėliau keletą metų kaip jo padėjėjas. Baigęs tokius mokslus, važiuodavo pas kitą vaistininką todėl mokslas užtrukdavo. Vaistininkų cechas nuo kitų skyrėsi tuo, kad iš narių buvo reikalaujam mokėti [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]] ir nesudarė organizuoto cecho su savais įstatais ir taisyklėmis. Jie rėmėsi nerašytais įstatais ir tradicijomis. Vaistininkai buvo laikomi ne amatininkais, o prekybininkais.

 

[[Vilniaus medicinos draugija|Vilniaus medicinos draugijoje]] [[1843]] metais buvo įsteigtas farmacijos skyrius.

 

 

Pagrindiniai [[Lietuva|Lietuvos]] vaistinių tinklai:

* „Šeimos vaistinė“

 

{{commonscat|Pharmacies}}

* [http://www.sveikas.lt/vaistines.asp?page=1 Vaistinės Lietuvos miestuose]