Tohoku regionas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Tohoku regionas''' ({{ja|東北地方|Tōhoku-chihō}}) - [[Japonijos regionai|Japonijos regionas]], esantis [[Honšiū]], didžiausios salos Japonijoje, šiaurės rytuose, ką ir byloja pats regiono pavadinimas ({{ja|tōhoku}} - „šiaurės rytų“).

Tohoku regionas, kaip ir didžioji dalis Japonijos, kalnuota ir kalvota. Čia iš šiaurės į pietus driekiasi [[Ou kalnai]], dalijantys regioną išilgai. Tarp kalnų įsiterpę nemažai derlingų slėnių, o pajūryje yra lygumų.

Šis regionas Japonų [[Jamato]] valstybei buvo pati atokiausia provincija, neįsavinta labai ilgai. Ji buvo vadinama ''Mičinoku'' (陸奥 みちのく, t.y. "Sausumos kraštas"). Čia labai ilgai išliko senieji gyventojai ''emiši'' (dabartinių [[Ainu]] protėviai), palengva sunaikinti plečiantis Japonijos valdžiai.

 

Administraciškai šis tolimas regionas buvo dalijamas į dvi [[Japonijos žemės|žemes]], kurių riba ėjo ties Ou kalnais. Vakarinė žemė vadinosi [[Deva]], o rytinė - [[Mucu]]. Tai buvo didžiausios Japonijos žemės. Tik XIX a. pabaigoje šios žemės buvo suskaldytos į smulkesnes dalis, davusias pradžią dabartinėms prefektūroms.

Tohoku regione yra šešios [[Japonijos prefektūros|prefektūros]]: [[Akitos prefektūra|Akitos]], [[Aomorio prefektūra|Aomorio]], [[Fukušimos prefektūra|Fukušimos]], [[Ivatės prefektūra|Ivatės]], [[Mijagio prefektūra|Mijagio]] ir [[Jamagatos prefektūra|Jamagatos]].

Šiame regione turizmas tampa pagrindiniu verslu. Tohoku išsaugojo atokios vietos reputaciją: čia stovi paskutinė [[Honšiū]] salos senųjų gyventojų [[Ainu|Ainų]] tvirtovė ir esti karais garsėjusios vietos. Regionui būdingas kvapą gniaužiantis kraštovaizdis, tačiau su atšiauriu klimatu. [[Haiku]] poetas [[Macuo Bašio]] rašė kūrinį „Oku no Hosomichi“ (Siauras takelis gilion šiaurėn) būtent keliaudamas šiame regione.