Thomas Stearns Eliot: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tomas Sternsas Eliotas''' ([[1888]] m. [[rugsėjo 26]] d. – [[1965]] m. [[sausio 4]]) – vienas didžiausių [[XX amžius|XX]] amžiaus poetų. [[1948]] m. apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]].

 

 

Eliotas gimė Sent Lujyje, [[JAV]], senas kultūrines tradicijas turinčioje Naujosios Anglijos senbūvių šeimoje. [[1910]] m. baigė [[Harvardo universitetas|Harvardo universitetą]], paskui [[Sorbona|Sorbonoje]] klausė [[Anri Bergsonas|A. Bergsono]] paskaitų, vėl Harvarde studijavo [[sanskritas|sanskritą]] ir rytų [[filosofija|filosofiją]], [[Oksfordas|Oksforde]] – filosofiją. Nuo [[1915]] m. [[Anglija|Anglijoje]] mokytojavo, dirbo banke.

[[1922]]–[[1939]] m. T. S. Eliotas leido žurnalą „The Criterion“, o nuo [[1935]] m. buvo leidyklos „Faber and Faber“ valdybos narys.

 

T. S. Elioto poezija intelektuali ir intensyvi, veda prie racionalaus suvokimo ribos. Būdamas puikus stilistas kiekvienai frazei jis suteikia rafinuotą emocinį skambesį. Poetas prie muzikos priartėja ritmu ir frazės konstrukcija. Ieškodamas tinkamiausios poetinės formos, Eliotas ieško analogijų muzikinėse formose. Svarbus jo bruožas – literatūrinis ir filosofinis kontekstas: mitų struktūros, realijos, aliuzijos į kitus literatūrinius ir filosofinius tekstus, paslėptos ir atviros citatos, parafrazės.