Teotihuakanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Smulkūs automatiniai taisymai. |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 3:
|teritorija = Mezoamerikos miestas
|pavadinimas = Teōtīhuacān
|iliustracija = [[
|vieta = [[Meksika]], [[Meksiko valstija]]
|laikotarpis = Klasikinis
| tauta = otomiai, mištekai, nahua, sapotekai
|žemėlapis = [[
}}
'''Teotihuakanas''' ({{es|Teotihuacan}}, {{nah|Teōtīhuacān}}) - milžiniška archeologinė radimvietė [[Meksika|Meksikoje]], Meksiko slėnyje. Čia yra vienų didžiausių [[Mezoamerikos piramidės|Mezoamerikos piramidžių]] kompleksas, taip pat išlikę daug gyvenamųjų pastatų, vadinamoji Mirties gatvė bei spalvinga sienų puošyba.
Savo klestėjimo apogėjuje, pirmojoje [[1 tūkstantmetis|I-ojo m. e. tūkstantmečio]] pusėje, Teotihuakane gyveno ~100 tūkst. žmonių, tai buvo vienas didžiausių to meto miestų pasaulyje. Nors diskutuojama, ar Teotihuakanas buvo imperijos centras, tačiau aišku, kad tai buvo labai įtakingas miestas visoje [[Mezoamerika|Mezoamerikoje]], jis veikė [[Verakrusas (valstija)|Verakrusą]], [[Majai|Majų civilizaciją]]. Taip pat nėra žinoma, kas buvo miesto gyventojai; manoma, kad tai galėję būti [[nahua]], [[otomiai]] ar [[totonakai]], nors dažnai teigiama, kad tai galėjo būti daugiakultūrinis miestas.
Miestas ir archeologinė radimvietė yra [[Meksiko valstija|Meksiko valstijoje]], 40 km į šiaurės rytus nuo [[Meksikas|Meksiko]], San Chuan Teotihuakano savivaldybėje. Vietovė užima 83 km². 1987 m. miestas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą ir yra vienas svarbiausių Meksikos turistinių objektų.
Eilutė 17:
== Pavadinimas ==
Dabartinis pavadinimas Teotihuakanas suteiktas regione gyvenusių, [[nahuatlių kalba]] kalbėjusių [[actekai|actekų]] praėjus keliems šimtmečiams po miesto žlugimo. Šis pavadinimas interpretuojamas kaip „dievų gimimo vieta“, arba Thelma Sullivan siūlomu vertimu - „vieta, turinčių kelią pas dievus“.
Tikrasis miesto vardas nėra žinomas tačiau minimas [[majų raštas|majų hieroglifuose]] kaip 'puh' arba 'nendrių vieta' ([[Toljanas|Toljanu]]). Vėliau poklasikinio laikotarpio majai Toljanu vadino kitą svarbų centrą - [[Tula (Meksika)|Tulą]]. Todėl kyla neaiškumų, kuris iš miestų minimas [[XVI a.]] kronikose. Greičiausiai majai Toljanu vadinę kiekvieną didelį miestą, o pavadinimas siejamas su [[nendrė|nendrių]] ryšuliais, kurie buvo dažni prie didžiųjų miestų.
Eilutė 23:
== Istorija ==
=== Kilmė ir įkūrimas ===
[[Vaizdas:Mexico.Mex.Teotihuacan.PyramidMoon.01.jpg|thumb|250px|Mėnulio piramidė]]
Eilutė 36:
== Apogėjus ==
[[Vaizdas:Great Goddess of Teotihuacan (T Aleto).jpg|thumb|250px|Teotihuakano sienų tapyba]]
[[
Teotihuakanas savo apogėjų pasiekė tarp [[150]] ir [[450]] metų, kuomet buvo galingas centras, veikęs visą Mezoamerikos regioną. Klestėjimo laikotarpiu užėmė 30 km² plotą, čia gyveno virš 150 tūkst. žmonių, galbūt jų skaičius galėjęs siekti ir 250 tūkst. Mieste atskiruose rajonuose buvo įsikūrę imigrantai iš įvairių Mezoamerikos regionų iki pat [[Gvatemala|Gvatemalos]].
Eilutė 54:
== Kultūra ==
=== Tautybės ===
Archeloginiai radiniai rodo, kad Teotihuakanas buvo daugiakultūris miestas su atskirais [[otomiai|otomių]], [[sapotekai|sapotekų]], [[mištekai|mištekų]], [[majai|majų]] ir [[nahua]] kvartalais. Terrence Kaufman teigia, kad mieste buvo labiausiai paplitusios [[totonakų kalba|totonakų]] ir [[miše-soke kalbos]], kurių įtaka pastebima ir kitose Mezoamerikos kalbose<ref>http://www.albany.edu/anthro/maldp/Nawa.pdf</ref>, tačiau kiti mano, kad populiariausia kalba mieste buvo otomių, nes jie sudarė gyventojų daugumą ir buvo pagrindinė regiono tauta prieš ir po klasikinio laikotarpio<ref>Wright Carr, David Charles (2005). "El papel de los otomies en las culturas del altiplano central 5000 a.C - 1650 d.C". Arqueología mexicana XIII (73): 19. </ref>.
=== Religija ===
[[Vaizdas:Busto quetzalcóatl en Teotihuacán.jpg|thumb|240px|Plunksnuotoji Gyvatė]]
[[
Teotihuakano religija buvusi panaši į kitų Mezoamerikos tautų. Buvo garbinama daug tokių pačių dievų, tokių kaip [[Plunksnuotoji Gyvatė]] (kaip ir actekų [[Kecalkoatlis]]) arba [[lietaus dievas]] (kaip ir actekų [[Tlalokas]]). Miestas buvo svarbus religinis centras, o jo žyniai greičiausiai turėjo didelę politinę galią. Kaip ir kitose Mezoamerikos kultūrose, Teotihuakane buvo išplitęs [[žmonių aukojimas]]. Paaukotų žmonių ir gyvūnų kūnai rasti kasinėjant piramides. Aukos greičiausiai buvo mūšiuose sugauti priešų kariai, atgabenti į miestą ir paaukoti vardan miesto gerovės. Dalis kūnų rasti nukirsdinti, dalis su išrautomis širdimis, kiti nužudyti trenkiant į galvą arba užkasant gyvus. Gyvūnai, kurie buvo laikomi šventais ir simbolizavo karinę galią taip pat buvo užkasami gyvi, bet uždaryti į narvus - [[puma|pumos]], [[ereliai]], [[vilkai]], [[sakalai]], [[pelėdos]], nuodingos [[gyvatės]].
Eilutė 75:
Nedideli archeologiniai kasinėjimai pradėti jau XIX a., o nuodugnūs tyrimai pradėti 1905 m. vadovaujant Leopoldo Batres. Saulės piramidė atstatyta 1910 m., pažymint Meksikos nepriklausomybės šimtmetį. Svarbūs atstatymo darbai vyko XX a. viduryje.
1971 m. įrengiant apšvietimą ir garso sistemą Saulės piramidėje, atrasta požeminių urvų sistema. Vėliau nustatyta, kad ji visa yra įrengta žmonių, o ne natūrali, kaip manyta pradžioje. Vidinė Saulės piramidės dalis niekad nebuvo galutinai atkasta. 1980-1982 m. rekonstruota Plunksnuotosios Gyvatės piramidė ir Mirties gatvės kompleksas. Pastaruoju metu kasinėjama Mėnulio piramidė.
{{UNESCO|414}}
Eilutė 82:
{{commonscat|Teotihuacan}}
[[Kategorija:Istoriniai miestai]]
[[Kategorija:Mezoamerika]]
| |||