Telomera: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

* 1938 m. – Muller & Mc. Clintock tyrinėdami ''Drosophila'' chromosomas, pasiūlė telomeros koncepciją – “stabilizuoja chromosomų galus”.

* 1961 m. –Hayflick & Moorehead tirdami žmogaus odos fibroblastų kultūras pastebėjo, jog normalios diploidinės ląstelės turi ribotą dalijimusi skaičių ~50.

* 1994 m. – išvystyta TRAP (telomerase repeat amplification protocol) metodika – labai jautrus telomerazės aktyvumo nustatymo metodas.

 

Žmogaus telomeras sudaro:

* pasikartojančios sekos 5'-'''{TTAGGG}n''' -3' [iki 2000 kartų] (10-14 kb);

Nustatyta, kad ne mažiau nei pusė visų žinduolių telomerų yra ne linijinės struktūros, o sudaro vadinamąsias t - kilpas. Kilpinės struktūros susidarymas blokuoja telomerazės veiklą, tačiau skatina telomerinių sekų rekombinaciją.

 

* Dauguma organizmų turi tiksliai apibrėžtą seką – ji konservatyvi.

* Kartotinių sekų skaičius yra nepastovus (net toje pačioje ląstelėje):

* Chromosominių telomerų galų problema (nepilna replikacija) – po kiekvieno ląstelės pasidalijimo telomera trumpėja.

 

* Apsauginė – apsaugo chromosomas nuo [[egzonukleazės|egzonukleazių]] poveikio, [[aberacija|aberacijų]];

* Svarbios dalijantis [[mejozė]]s metu – telomeromis chromsomos kontaktuoja su vidine branduolio membrana;

* [[Rekombinacija]] “telomera – telomera”;

* Sudaro kompleksą su specialiais baltymais – taip yra reguliuojama atitinkamų subtelomeros genų ekspresija.

 

[[Kategorija:Genetika]]

 

[[ar:تيلومير]]