Studentas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Studentas''' ({{la|studens}} – uoliai dirbantis) – žmogus, kuris mokosi [[aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]] (kai kuriose šalyse – ir vidurinėse mokyklose, koledže). Terminą pradėta vartoti [[Senovės Roma|Senovės Romoje]]. Tada taip buvo vadinami visi mokslo siekiantys, kurį nors mokslą studijuojantys žmonės. [[XII a.]] atsiradus [[universitetas|universitetams]], taip buvo vadinami ir jų lankytojai, ir dėstytojai. Įvedus universitetų dėstytojų mokslo vardus ([[magistras|magistro]], [[profesorius|profesoriaus]], daktaro, [[docentas|docento]]) pradėta vadinti tik universitetų lankytojus.

 

Studentai sudaro [[inteligentija|inteligentijos]] dalį, savitą socialinę, demografinę grupę, kuriai būdinga bendra:

* veiklos sritis – mokymasis, žinių ir įgūdžių įgijimas, rengimasis tapti aukštos kvalifikacijos specialistais.

* priklausymo trumpalaikiškumas – tai priklauso nuo pasirinktų mokymosi programų.

 

[[Viduramžiai]]s studentų buvo labai nedaug. Ir visi buvo tik vyrai, iš kurių daugiausia buvo privilegijuotų klasių atstovai. Vėliau studentų padaugėjo. Šis procesas paspartėjo atsiradus kapitalistiniams santykiams, išaugus aukštojo mokslo, kvalifikuotų specialistų vaidmeniui gamyboje ir visuomenės dvasiniame gyvenime. Pradėjo atsirasti ir studenčių moterų, atsirado studentų iš įvairesnių socialinių sluoksnių.

 

XX a. aukštasis mokslas buvo sunkiai prieinamas [[darbininkas|darbininkų]] ir [[valstietis|valstiečių]] vaikams. Studijų aukštosiose mokyklose brangumas, nepakankamas [[stipendija|stipendijų]] skaičius ir dydis išsivysčiusiose Europos šalyse kelia tam tikrų studentų sluoksnių, nepasitenkinimo bangą, [[protestas|protestus]]. Atsiranda įvairūs studentų judėjimai. Po tokių judėjimų atsiradimo, situacija pradėjo keistis į gerąją pusę: sudaromos realios galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose visų socialinių sluoksnių šeimų vaikams. Ypatingas dėmesys skiriamas gabiems vaikams. Jiems skiriamos lengvatinės sąlygos įstoti į aukštąją mokyklą, organizuojami parengiamieji kursai. Nuolat didinami stipendijų fondai ir kitais būdais gerinamos materialinės studentų gyvenimo sąlygos, rūpinamasi baigusių mokslą studentų įsidarbinimu.

 

Pirmieji studentai iš [[Lietuva|Lietuvos]] apie [[1380]] metus studijavo [[Prahos universitetas|Prahos universitete]]. [[1579]] m. įsteigus [[VU|Vilniaus universitetą]], beveik 3 šimtmečius dauguma Lietuvos jaunimo studijavo Vilniuje. XIX a. viduryje Vilniaus universitetui nustojus veikti iki [[1922]] m. susikuriant [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitetui]] Kaune, lietuvių studentai studijavo [[Maskva|Maskvos]], [[Peterburgas|Peterburgo]], [[Varšuva|Varšuvos]] aukštosiose mokyklose. [[1939]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] ir dar šešiose aukštosiose mokyklose studijavo 3990 studentų.