Smegenėlės: Skirtumas tarp puslapio versijų

52 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
robotas: smulkūs taisymai
S (Smulkūs pataisymai, kalbos)
S (robotas: smulkūs taisymai)
'''Smegenėlės''' ({{la|cerebellum}}) – [[galvos smegenys|galvos smegenų]] dalis. Jos vystosi iš [[rombinės smegenys|rombinių smegenų]] pūslelės nugarinės sienos vidurio. Iš nugarinės pusės smegenėlės dengia [[pailgosios smegenys|pailgąsias smegenis]] ir [[tiltas|tiltą]]. Smegenėlių viduryje yra anksčiausiai išsivysčiusi dalis - [[kirminas]] ({{la|vermis cerebelli}}). Iš šono nuo jo - smegenėlių pusrutuliai ({{la|hemispheria cerebelli}}). Paviršių dengia pilkoji medžiaga, kuri sudaro smegenėlių žievę. Po ja yra baltoji medžiaga. Pjūvyje smegenėlės primena išsišakojusį medį, todėl buvo pavadintos „[[gyvybės medis|gyvybės medžiu]]“ ({{la|arbor vitae}}). Tai vienas iš svarbiausių judesių koordinacijos centrų.
 
== Smegenėlių išorinė sandara ==
 
[[FileVaizdas:Gray702.png|thumb|right|250px|Smegenėlių išorinė sandara. Viršutinis paviršius]]
[[FileVaizdas:Gray703.png|thumb|right|250px|Smegenėlių išorinė sandara. Apatinis paviršius]]
 
 
Smegenėlių paviršius išraižytas gausių lygiagrečių plyšių, ''fissurae cerebelli'', skiriančių ilgus siaurus smegenėlių vingius, vadinamus smegenėlių lapais, ''filia cerebelli''. Smegenėlių lapai jungiasi į skilteles. Smegenėlių plyšiai nuo pusrutulių nenutrūkstamai pereina ant kirmino paviršiaus ir jį padalija į nedideles skilteles. Kiekvieną kirmino skiltelę atitinka pusrutulių skiltelių pora. Visos šios skiltelės, kurių priskaičiuojama iki dešimties, turi savo pastovią formą, padėtį ir atskirus pavadinimus.
 
Smegenėlės skirstomos į 2 stambias dalis- kūną ir skiautės mazgelio skiltis:
=== Kūnas ===
Kūnas, ''corpus cerebelli''. dalijamas į:
 
* Užpakalinę smegenėlių skiltį, ''lobus cerebelli posterior'' (kirmino VI-IX ir pusrutulių HVI- HIX sklitelės) – somatomotorinės sitemos tvarkančios valingą [[judėjimas|judėjimą]] sudėtinė dalis.
 
=== Skiautės mazgelio skiltis ===
Skiautės mazgelio skiltis, ''lobus floculonodularis''- [[pusiausvyra|pusiausvyros]] sensorinės sistemos sudėtinė dalis. Ji sudaryta iš:
* Smegenėlių pusrutulių skiaučių ''floculus''
* Smegenėlių kojyčių – jungiančių abi dalis.
 
== Smegenėlių vidinė sandara ==
[[FileVaizdas:Gray707.png|thumb|right|300px|Smegenėlių vidinė sandara. Smegenėlės primena išsišakojusį medį, todėl buvo pavadintos „[[gyvybės medis|gyvybės medžiu]]“]]
[[FileVaizdas:Gray706.png|thumb|right|300px|Smegenėlių žievės sandara]]
[[FileVaizdas:CEREBELLUM HE.jpg|thumb|right|300px|Smegenėlių žievės [[histologija|histologinė]] sandara: dešinėje molekulinis sluoksnis, rodyklėmis pažymėta Purkinjė ląstelės, kairėje-grūdėtųjų ląstelių sluoksnis]]
[[FileVaizdas:PurkinjeCellCajal.gif|thumb|right|300px|Smegenėlių žievės II sluoksnio Purkinjė ląstelė]]
[[FileVaizdas:Gray709.png|thumb|right|300px|Smegenėlės per smegenėlių kojytes yra sujungtos su smegenų kamienu, nugaros smegenimis, tarpinių smegenų gumburu]]
[[FileVaizdas:Gray705.png|thumb|right|300px|Smegenėlių kojytės]]
Smegenėlių paviršių dengia [[pilkoji medžiaga]], kuri sudaro smegenėlių žievę, ''cortex cerebelli''. Pilkosios medžiagos yra ne tik žievėje, bet ir [[baltoji medžiaga|baltosios medžiagos]] viduje, kur ji sudaro smegenėlių porinius branduolius. Kirmino viduje, apsuptas baltosios medžiagos sluoksniu yra šelmeninis branduolys, ''nucleus fastigii''. Pusrutulių baltojoje medžiagoje yra stambus dantytasis branduolys, ''nucleus dentatus''. O medialiau nuo jo - kamštinis branduolys, ''nucleus emboliformis'' ir rutulinis branduolys, ''nucleus globosus''.
 
=== Smegenėlių žievės sandara ===
 
Smegenėlių žievė yra sudaryta iš trijų sluoksnių:
 
==== Molekulinis sluoksnis ====
 
Šiame sluoksnyje yra žvaigždinių ir krepšinių nervinių [[ląstelė|ląstelių]]. Jų ilgieji ir trumpieji dendritai tęsiasi žievės išorinio sluoksnio paviršiuje, statmenai smegenėlių lapų krypčiai, ir sąveikauja su aksonais, ateinančiais nuo giliojo sluoksnio grūdėtųjų ląstelių. Išorinio sluoksnio neuronų aksonai sąveikauja su Purkinė ląstelių dendritais. Žvaigždinės ir krepšinės ląstelės vykdo interneuronų funkciją. Jų [[neuromediatorius]] yra γ-aminosviesto rūgštis, todėl jos poveikis Purkinė [[ląstelė]]ms yra slopinamasis.
 
==== Kriaušinių nervinių ląstelių sluoksnis ====
 
Jis sudarytas iš kriaušinių nervinių ląstelių, dažnai vadinamų Purkinė ląstelėmis. Jos turi gana stambius kriaušės formos kūnus, kurie išsirikiuoja vienoje eilėje. Nuo kūno smailiojo galo prasideda 2-3 [[dendritas|dendritai]], kurie pakyla į išorinį žievės sluoksnį Jie gausiai šakojasi vienoje plokštumoje, statmenai smegenėlių lapų krypčiai. Nuo kriaušinių ląstelių pamato prasideda [[aksonas]], kuris per grūdėtąjį sluoksnį įeina į smegenėlių branduolius. Grūdėtajame sluoksnyje nuo aksonų atskyla kolatoralės, kurios sugrįžta į vidurinį sluoksnį ir sąveikauja su gretimomis Purkinė ląstelėmis. Purkinė ląstelių aksonai yra vienintelis smegenėlių žievės eferentinis ryšys su smegenėlių branduolių [[neuronas|neuronais]]. Per šias skaidulas yra perduodamas slopinamasis poveikis, nes Purkinė ląstelių [[Mediatorius (biochemija)|neuromediatorius]] yra gama aminosviesto rūgštis.
 
==== Grūdėtasis sluoksnis ====
 
Vyrauja smulkaus kūno, didelį branduolį turintys neuronai, vadinami grūdėtaisiais. Jų dendritai sąveikauja su į žievę ateinančiomis skaidulomis. Šie aksodentritų ryšiai panašūs į kamuolėlius, todėl vadinami smegenėlių glomerulais. Grūdėtųjų neuronų aksonai eina į išorinį bei vidinį žievės sluoksnius ir sąveikauja su šių sluoksnių neuronų dendritais. Per šiuos ryšius glūdėtieji neuronai perduoda į žievę ateinančių skaidulų jaudinamąjį poveikį. Grūdėtajame sluoksnyje yra slopinamosios funkcijos žvaigždinių neuronų. Vieni iš jų turi trumpus, kiti - ilgus aksonus. Trumpųjų aksonų žvaigždinių neuronų dendritai eina į žievės išorinį sluoksnį ir sąveikauja su čia atėjusių grūdėtųjų neuronų aksonais. Žvaigždinių neuronų trumpi aksonai baigiasi glomeruluose, todėl žvaigždiniai neuronai gali blokuoti samaninių skaidulų signalų perdavimą grūdėtiesiems neuronams. Jų labai šakoti dendritai baigiasi grūdėtajame sluoksnyje, o aksonai eina į smegenėlių baltąją medžiagą ir formuoja asociacinius laidus. Grūdėtajame sluoksnyje yra ir šeivinių neuronų. Jų dendritai šakojasi šiame ir Purkinė ląstelių sluoksniuose, o aksonai nueina į baltąją medžiagą.
 
 
=== Smegenėlių baltoji medžiaga ===
 
Smegenėlių baltoji medžiaga, užpildanti vidų, sudaryta iš asociacinių, komisūrinių ir projekcinių skaidulų. Asociacinės skaidulos jungia tos pačios pusės pusrutulių atskiras skilteles ir skiltis, o komisūrinės – priešingų pusių atitinkamas dalis. Vienas iš svarbiausių laidų yra nugarinis smegenėlių laidas, ''tractus spinocerebellaris''. Jis sudarytas iš skaidulų, kuriomis propriorecepcinė informacija iš galūnių [[Raumuo|raumenų]] ir [[Sąnarys|sąnarių]] perduodama į smegenėles. Ši informacija panaudojama tikslių judesių koordinacijai. Yra trys šios informacijos perdavimo į smegenėles keliai: užpakalinis ir priekinis nugarinis smegenėlių laidai ir pleištinio branduolio smegenėlių skaidulos. Nugarinių smegenėlių laidai propriorecepciniai signalai perduodami iš liemens ir apatinės kūno dalies. Projekcinės skaidulos įeina į aferentinių ir eferentinių laidų sudėtį. Šie laidai sudaro tris poras smegenėlių kojyčių.
 
==== Apatinės smegenėlių kojytės ====
Apatinės megenėlių kojytės, ''pedunculi cerebellares inferiores'', jungiačios [[Pailgosios smegenys|pailgąsias smegenis]] su smegenėlmis, daugiausia sudarytos iš aferentinių laidų:
 
* Smegenėlių-tinklinio darinio laidas, ''tractus cerebelloresticularis'' – sunjungia smegenėlių branduolius su tilto ir pailgųjų smegenų tinklinio darinio branduoliais. Nedaug šio laido skaidulų nusileidžia ir į nugaros smegenų tinklinį darinį;
 
==== Vidurinės smegenėlių kojytės ====
Vidurinės smegenėlių kojytės, ''pedunculi cerebellares medii'', yra stambiausios ir jungia [[Tiltas (smegenys)|tiltą]] su smegenėlėmis. Jas sudaro vien tik aferentiniai laidai. Tai – tiltinės smegenėlių skaidulos, ''fibrae pontocerebellares'', kurios prasideda nuo tilto pamato branduolių neuronų. Didesnė šių skaidulų dalis pasibaigia smegenėlių užpakalinėje skiltyje. Į smegenėlių kirmino žievę skaidulos ateina iš abiejų tilto branduolių pusių, o į pusrutulių žievę – iš priešingos pusės.
 
==== Viršutinės smegenėlių kojytės ====
Viršutinės smegenėlių kojytės, ''pedunculi cerebellares anteriores'', jungia smegenėles su [[Vidurinės smegenys|vidurinėmis smegenimis]]. Jos kartu su viršutine smegenine bure yra eferentinių ir aferentinių laidų kelias. Per šias kojytes išeina smegenėlių branduolių skaidulos į vidurinių smegenų dangtį ir iš čia plinta įvairiomis kryptimis: nueina į raudonąjį branduolį, tarpinių smegenų gumburo priekinio aukšto šoninius branduolius, į vidurinių smegenų tinklinio darinio branduolius, nedaug šių skaidulų prisijungia prie išilginio vidinio pluoštelio.
* Priekinis nugaros smegenų-smegenėlių laidas, ''tractus spinocerebellaris anterior'' – prasideda iš nugaros smegenų VI ir VII plokštelių, pamatinio ir nugarinio branduolių, ''nucleus basilaris et dorsalis'', juosmeninių ir kryžmeninių segmentų atkarpoje. Jo skaidulos pereina į priešingą pusę, sudaro baltosios medžiagos lauką šoninio pluošto dalies pakraštyje, į šoną nuo šoninio nugarinio gumburo laido. Šis laidas eina pailgųjų smegenų bei tilto dangčiu ir per viršutines smegenėlių kojytes, dar kartą persikryžiavęs, pasibaigia tos pačios pusės kirmino branduoliuose.
* Keturkalnio-smegenėlių laidas, ''tractus tectocerebellaris'' – jungia požievinius klausos ir regos centrus su smegenėlėmis.
 
== Smegenėlių kraujotaka ==
=== Arterinė smegenėlių kraujotaka ===
 
Smegenėles maitina vertebrobaziliarinio baseino kraujagyslės. Nuo slankstelinės arterijos (a. vertebralis) atsišakoja apatinė užpakalinė smegenėlių arterija, ''a. cerebelli inferior posterior'', kuri prasideda netoli smegenų tilto. Ši arterija maitina šoninį pailgųjų smegenų paviršių, smegenėlių kirminą ir apatinį smegenėlių paviršių.
* Priekinė apatinė smegenėlių arterija, ''a. cerebelli inferior anterior''. Ji maitina šoninį pailgųjų smegenų paviršių, tiltą, ketvirtąjį skilvelį, apatinį priekinį smegenėlių paviršių. Nuo šios arterijos atsišakoja labirinto arterija, ''a. labyrinthi'', (30 proc. atvejų atsišakoja nuo a. basilaris).
* Viršutinė smegenėlių arterija, ''a. cerebelli superior'', atsišakoja beveik pamatinės arterijos pabaigoje. Ji maitina šoninį tilto paviršių, vidurinių smegenų keturkalnį, viršutines smegenėlių kojytes ir viršutinį smegenėlių paviršių.
=== Veninė smegenėlių kraujotaka ===
== Literatūra ==
 
# R.Stropus, V.Vaičekauskas, J.Tutkuvienė, N.Pauža, D.H.Paužienė, A.Dabužinskienė, V.Gedrimas, V.Aželis, G.-H.Schumacher "Žmogaus [[anatomija]] 2", [[KMU]] leidykla, [[Kaunas]] 2007 m. ISBN 978-9955-15-099-2
# S.Pavilionis, E.Burneckis, V.Gavelis, R.Mikėnienė, R.Stropus, K.Tamašauskas, A.Urbonas, S.Žvirdauskas "Žmogaus [[anatomija]]", leidykla "Mokslas", [[Vilnius]] 1984 m.
# A.Vitkus, K.Baltrušaitis, A.Valančiūtė, A.Vitkus, J.Žukienė "Žmogaus [[histologija]]", [[KMU]] Spaudos ir leidybos centro leidykla, [[Kaunas]] 2003 m. ISBN 9955-479-82-5
# [[Egidijus Kėvelaitis|E.Kėvelaitis]], M.Illert, H. Hultborn ir kt. "Žmogaus [[fiziologija]]", [[KMU]] leidykla, [[Kaunas]] 2006 m. ISBN 978-9955-15-091-6
 
{{Verta}}
{{Commons|Category:Cerebellum|no=T}}
{{Link FA|en}}
 
[[Kategorija:Galvos smegenys]]
{{Link FA|en}}
 
[[ar:مخيخ]]
427 096

pakeitimai