Sergejus Diagilevas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: pt:Serguei Diaguilev |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 20:
| colspan="2" style="font-size: smaller;" | {{{footnotes (if needed)|}}}
|}
[[
[[
[[
'''Sergejus Pavlovičius Diagilevas''' ({{Ru|Сергей Павлович Дягилев}}; [[1872]] m. [[kovo 31]] d. [[Rusija]] - [[1929]] m. [[rugpjūčio 19]] d. [[Venecija|Venecijoje]], [[Italija]]) - [[rusai|rusų]] leidėjas, meno kritikas, artistų [[mecenatas]], baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, atradęs daugybe talentų, XX a. pradžioje populiarinęs Rusų baletą Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose; „Rusų sezonų" įkūrėjas.
== Biografija ==
Sergejus Diagilevas gimė turtingoje šeimoje, [[Novogorodo gubernija|Novgorodo gubernijoje]]. Artėjant [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] gyvavimo pabaigai, baigė [[Permė]]s gimnaziją. [[1890]] metais išsiųstas į sostinę studijuoti [[teisė|teisę]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[universitetas|universitete]]. Galiausiai be teisės studijų ėmė lankyti paskaitas Sankt Peterburgo [[muzikos konservatorijoja|muzikos konservatorijoje]], kur studijavo [[dainavimas|dainavimą]] ir [[muzika|muziką]]. Manoma, kad polinkį muzikai jis perėmė iš savo pamotės. Baigęs studijas [[1892]] m., Diagilevas toliau nebesvajojo tapti kompozitoriumi (jo dėstytojas profesorius Nikolajus Rimskis - Korsakovas pasakė jam, kad jis neturįs jokio talento muzikai), nors Diagilevas jau buvo patekęs į įtakingų meninkų ratą. Diagilevas sulaukė pagalbos iš [[Aleksandro Benua]], plėtė savo žinias [[Rusijos]] ir Vakarų meno srityse. Po 2 metų jis atsidavė savo naujai aistrai, netgi keliavo į užsienį studijuoti, galiausiai buvo gerbiamas ir pripažintas kaip vienas iš labiausiai išsilavinusių savo menininkų rate.
=== Karjera ===
S. Diagilevas sulaukė finansinės paramos iš privačios Rusijos [[Opera|operos]] kompanijos direktoriaus ir princesės Marijos Teniševos. Padedamas kartu su kitais įkūrė žurnalą „Meno pasaulis" (Mir Iskusstva). [[1899]] m. S. Diagilevas tapo [[princas|princo]] Sergejaus Michailovičiaus Volkonskio, tapusio visų Rusijos imeratoriškųjų teatrų vadovu, tarnautoju specialiems pavedimams. Diagilevas tapo atsakingas uz kasmetinį imperatoriškųjų teatrų gastrolių paruošimą. [[1900]] m. Jis netrukus pasiūlė darbą savo draugui [[Leonas Bakstas|Leonui Bakstui]]; Aleksandrui Benua buvo suteikta galimybė ruošti [[opera|operą]] „Kupidono kerštas".
1901 m. Volkonskis patikėjo Diagilevui statyti Leo Delibo baletą „Silvija" (mėgstamiausią Aleksandro Benua baletą). Šie du bendražygiai parengė iškilmingą pristatymą, nustebinusį netgi išlepintą imperatoriškojo teatro lankytojų skonį. Po keleto vis didėjancio nuomonių skirtumo Diagilevas savo demonstratyvia maniera atsisakė prisidėti prie kasmetinių gastrolių ruošimo ir buvo tais pačiais metais
=== Rusų sezonai ===
Diagilevo draugai liko jam ištikimi, sekė juo ir padėjo jam rengti parodas, parengtas Meno pasaulio idėja. [[1905]] metais jis parengė milžiniską parodą rusų dailininkų [[portretas|portretistų]] Sankt Peterburge. Diagilevas apkeliavo visą [[Rusija|Rusiją]], ieškodamas anksčiau nematytų Rusijos portretų meno [[šedevras|šedevrų]]. Po 1 metų jis nugabeno didžiulę Rusijos meno parodą į [[Paryžius|
=== Rusų sezonai kaip reiškinys ===
„Rusų sezonai" buvo rusų menininkų gastrolės iš pradžių Paryžiuje, vėliau- kitose Europos šalyse, tokiose kaip [[Anglija]] , [[Italija]] , [[Vokietija]] , [[Austrija]] . „Rusų sezonai" prasidėjo [[1906]]
=== Muzika Diagilevo pastatymuose ===
Diagilevas pradėjo statyti kompozicijas pagal vėlyvąją [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] kūrybą, tokias operas kaip „Gegužės naktis", „Auksinis gaidelis". Diagilevo baletinė versija orkestrinei siuitai „Šecherezada" sukėlė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo našlės įniršį; ji vėliau atvirais laiškais, publikuojamais spaudoje, priekaištavo Diagilevui. Diagilevas savo pastatymams panaudojo muziką iš [[Nikolajus Čerepninas|Nikolajaus Čerepnino]] (Narcizas ir aidas [[1911]] m.), [[Klodas Debiusi|Klodo Debiusi]], [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] ([[Dafnis ir Chloja]]) 1912 m., [[Erikas Satie]] („Paradas" [[1917]] m.), [[Manuelis de Falla]] („Trikampė skrybėlė"
Reikšmingiausias Diagilevo bendradarbis muzikos srityje buvo [[Igoris Stravinskis]]. Diagilevas išgirdęs ankstesnius Stravinskio darbus buvo sužavėtas ir papraše pritakyti porą Frederiko Šopeno kūrinių „Rusų baletui". Igoris Stravinskis sukūrė muziką reikšmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams „Petruška" ir „Ugnies paukštė" ([[1911]] m.), „Šventasis pavasaris" ([[1913]] m.). „Šventasis pavasaris buvo vienas kontraversiškiausių Diagilevo baletų. Jo siužetas rėmesi pasakojimu apie pirmykštės pagonių genties mergelės paaukojimo per pavasario ritualą siužetu. Neįprasti šokiai, vaizduojantys pirmykštės genties apeigas piktino ir žavėjo žiūrovus, todėl per spektaklius publika dažnai būdavo pasidalijusi į 2 stovyklas.
Eilutė 53:
Sergejus Diagilevas mirė 1929 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Venecijoje, Italijoje.
== Literatūra ==
* Валентин Серов в воспоминаниях, дневниках и переписке современников, т. 1-2, Л., 1971;
* Grigoriev S., The Diaghilew ballet 1909—1929, Harmondsworth, 1960;
*
{{DEFAULTSORT:Diagilevas, Sergejus}}
[[Kategorija:Rusijos menininkai]]
[[Kategorija:
[[bg:Сергей Дягилев]]
|