Senovės Graikijos architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 9:
* Helenistinis laikotarpis IV a. pr. m. e. pab. – I m. e. a.
== Homerinis laikotarpis ==
Šiuo laikotarpiu dorėnai persikrausto iš šiaures [[Mikėnai|Mikėnų]] kalnų ir perima dalį graikų pasaulėvaizdžio, mitologiją ir megeroną (būstą – šventyklą), ir iš jo išvysto naujus šventyklų tipus.
== Archajinis laikotarpis ==
Šventovės statomos daugiausia tik Akropolyje.
Eilutė 24:
Visos šventovės yra ant pakylos sudarytos iš trijų laiptelių. Tai [[stereobatas]] arba [[krepidoma]]. Viršutinė stereobato dalis yra [[stilobatas]].
Iš pradžių šventyklos statomos iš molio plytų ir medžio. Atsiradus akmeninei architektūrai atsirado ir [[orderis
Kiekvienam dievui reikėjo parinkti tam tikrą orderį, taip pat dar ir išreikšti jo išskirtinumą ir asmenines savybes, todėl atsirado modulis. Modulis suteikia orderiui arba grakštumo, arba sunkumo.
=== Dorėninis orderis ===
Dorėninio orderio kolonos stiebas neturi bazės, kaneliūros aštrios. Kapitelis sudarytas iš abako ir echinos. Ant kolonų dedamas konstruktyvi sija – architravas. Virš jo frizas, kuris buvo puoštas triglifais (išlikę iš tų laikų, kai kolonos dar buvo medinės, jie neleisdavo vandeniui teketi per koloną) ir metopomis. Po triglifais yra šeši trikampio formos gutai, vaizduojantys vandens lašus. Virš frizo yra karnizas, jis turi symą (įlenkimą, kuris neleidžia lietaus vandeniui bėgti per sieną). [[Frizas]], [[karnizas]] ir [[architravas]] sudaro [[antablementą]]. Ant antablemento yra medinė konstrukcija, o ant jos stogas dengtas čerpėmis.
=== Jonėninis orderis ===
Jis yra kitokio modulio, stovi ant [[stilobatas|stilobato]], turi „spyruokliuojančią“ [[bazė|bazę]] ir [[kaneliūra|kaneliūrą]] su takeliais. Jonėninės kolonos stiebo [[entazė]] daug mažesnė, o [[kapitelis]] su [[voliuta|voliutomis]]. [[Architravas]] turi padalinimus. Frizas puoštas ištisa reljefų juosta. Karnizas su syma. Voliutos iš pradžių buvo tik iš fasadinės pusės. Rytų kraštuose reljefinė juosta yra ir prie bazės.
=== Korintinis orderis ===
Jo kolonos stiebas yra aukščiausias iš visų orderių, bazė lengvesnė. Stiebo kaneliūros su takeliais, o entazė nežymi. Kapitelis iš stilizuoto akanto lapų krepšelio. Architravas siauresnis, sudalintas į tris dalis. Frizas taip pat siauresnis su reljefine juosta. Karnizo apačioje yra dantukai. Tai puošniausias orderis.
Eilutė 42:
Jonėninis – Mažojoje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose.
== Klasikinis laikotarpis ==
Šis laikotarpis toliau skirstomas į:
* ankstyvąją klasiką [[490 m. pr. m. e.|490]]–[[450 m. pr. m. e.]]
Eilutė 48:
* vėlyvąją klasiką [[404 m. pr. m. e.|404]]–[[335 m. pr. m. e.]]
=== Ankstyvoji klasika ===
Prasideda karo laiku. Šis laikotarpis – tai ieškojimai, kaip panaudoti mitologiją ir skulptūrines formas.
Atėnės šventykla Egino saloje turi šešių kolonų peripterį, vyrišką (dorėninį) orderį, kolonos gan grakščios.
Eilutė 54:
Dzeuso šventykloje naudojamas aukso pjūvis, išsprendžiamos ilgio, pločio proporcijos, atsiranda šešių kolonų peripterio pastatas, platinama centrinė nava (ten penkiolikos metrų Dzeuso statula), skirtingas rytinio ir vakarinio frontonų apipavidalinimas. Vakariniame fasade vaizduojamas [[Apolonas]], stebintis graikų kovą su [[Kentauras|kentaurais]], rytiniame — Pilopso ir Anomajo imtynės, nuo kurių prasidėjo [[Olimpinės žaidynės]].
=== Aukštoji klasika ===
Prasidėjo po Atėnų sukilimo, valdant Perikletui. Atėnų architektas [[Fidijas]] ant Atėnų kalvos stato Akropolį, deivei [[Atėnė|Atėnei]] skirtą šventyklą – [[Partenonas|Pertenoną]]. Jis tarpusavyje derina orderius.
Atėnų Akropolis pastatytas iš įvairių rūšių [[marmuras|marmuro]]. Kelias, kuriuo eidavo eisena, prasideda propirėjais (vartais, kurie turėjo atrodyti tvirti), toliau už jų pinotika ir biblioteka ([[Dorėninis orderis|Dorėninio orderio]]), toliau aikštė, kurioje [[Partenonas]] (su aštuonių kolonų peripteriu, naudojamas aukso pjūvis). Partenono fasade Poseidono ir Atėnės mitas. Virš kolonų pastatą juosia dvylikos metrų aukščio reljefinis frizas. Partenono architektai – Ichtinas ir Kalichratas.
=== Graikų vėlyvoji klasika ===
Prasideda krizės laikotarpiu. Tuo metu išauga [[Sparta]], Periklį nušalina nuo vadovavimo. Kyla pelaponeso karas, aplinka tampa nestabili.
Graikų architektus domina visuomeninės paskirties pastatai (gimnazijos, sporto mokyklos, teatrai, bibliotekos ir t.t.)
Eilutė 64:
Statomi memorialiniai paminklai: mauzolos, mauzoliejai – monumentalūs antkapiniai pastatai. Pirmasis mauzoliejus buvo pastatytas Mauzolai, tai [[Halikrato mauzoliejus]].
== Helenistinis laikotarpis ==
Paspartėjus ekonominei raidai, dėl atsiradusių naujų kolonijų, į kurias buvo eksportuojamos graikų prekės, prekybinių kelių sankirtose kuriasi nauji miestai. Juose diegiama hipodaminė sistema. Į miestą ateinantys keliai grįsti, kvartalai sutvarkyti tiksliai. Miesto centrą sudaro agora - turgaus aikštė apjuosta kolonomis su stojomis (stoginėmis). Statomos [[biblioteka|bibliotekos]] ir kiti visuomeniniai pastatai, sudarantys miesto centrą. Dėl geografinės padėties ir naudingųjų iškasenų skirtumų keičiasi medžiagos, iš kurių statomi orderiniai pastatai. Ypatingai išplinta perestiliniai kiemai. Architektūroje pritaikomi moksliniai pasiekimai.
Milito bulefterijus – turi Rytam būdingą altorių, teatroną, susirinkimų salę, primena antiprostilinio tipo šventovę.
|