Sekta: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Sekta''' (iš {{La|secta}}) – kontraversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti. ''Secta'' lotyniškai reiškią kryptį, doktriną, mokyklą. Šia prasme kone išimtinai jis naudojamas ir anglų kalboje, todėl angliškąjį ''sect'' teisinga versti "mokykla", "bendruomenė", "grupuotė", tačiau ne "sekta".

 

* Uždaro tipo bendruomenė, organizacija; dažniausiai – [[Religija|religinėms]], organizacijoms apibūdinti.

* Mažiau paplitusiems (pvz., atskilusiems nuo pagrindinio tikėjimo) tikėjimams įvardinti.

Sektos dažniausiai būna religinės pakraipos, tačiau pasitaiko ir [[Sekuliarizmas|sekuliarių]], pavyzdžiui, kaip sekta dažnai apibūdinama [[Humana People to People]] organizacijos veikla.<ref>[http://www.guardian.co.uk/g2/story/0,3604,973358,00.html The Guardian]</ref>

 

Daugelis sektų susikuria kaip įvairių didesnių religinių judėjimų kryptys: vienais atvejais, veikiančios pagrindinio tikėjimo rėmuose, kitais atvejais – laikomos [[Erezija|eretiškomis]]. Yra ir originalius tikėjimus sukūrusių sektų. Neretai sektos susikuria kaip labai uždaros, maištingos religinės grupės, kurios ilgainiui perauga į visuotinai pripažintas, nuosaikias ir atviras religijas (žr. [[krikščionybė]]s istoriją [[Romos Imperija|Romos Imperijos]] laikais). Kai kada su sektomis siejamos įvairios organizacijos (pvz., [[Al Quaeda]], [[masonai]]).

 

Skirtingai nuo atvirų religinių bendruomenių, ''sektos'' fiziškai ar dvasiškai atskiria savo narius nuo visuomenės. Tipiška sektos organizacinė struktūra panaši į koncentrinius ratus, kur išorėje yra naujai atversti tikintieji, o centre – sektos vadovybė. Skirtingus sektos lygmenis skiria griežta hierarchija. Sektos narių požiūriu, tokia organizacija apibrėžiama, kaip santykiai tarp mokinių ir dvasinio mokytojo, kuris, savo ruožtu, irgi yra aukštesnio dvasinio mokytojo mokinys. Dėl tokios struktūros sekta yra atspari asimiliavimui ar sunaikinimui: išoriniai stebėtojai mato tik išorinę sektos veiklą, tuo tarpu vidinių ratų veikla būna daugiau ar mažiau įslaptinta. Norėdamas susipažinti su svarbiausia (centrinei organizacijos daliai priklausančia) sektos veikla, naujas sektos narys turi praeiti kelis ar kelioliką iniciacijos bei filtravimo etapų. Pažymėtina, kad tokia organizacijos struktūra būdinga ne tik religinėms grupėms, bet ir kai kurioms teroristinėms organizacijoms.

 

 

Daugelis sektų laikomos destruktyviomis, tačiau tai labai sąlyginė ir subjektyvi sąvoka. Kai kada destruktyvioms sektoms priskiriami bet kokie nuo vyraujančios religijos nukrypstantys tikėjimai, todėl patikimu ''sektos'' destruktyvumo kriterijumi dažniau laikomi ''sektos'' vykdomi ar vykdyti organizuoti kriminaliniai veiksmai – tokiu atveju esminis sektos destruktyvumo kriterijus yra faktais patvirtinta sektos nusikalstama veikla. Tipiškais destruktyviais veiksmais dažniausiai laikomas tikinčiųjų išnaudojimas, turto prievartavimas, sukčiavimas, [[smegenų plovimas]], kriminalinė kova prieš sektos priešus, [[Narkotikai|narkotikų]] platinimas ir pan. Kraštutiniai destruktyvumo atvejai – sektos, vykdančios [[Terorizmas|teroristinę]] veiklą (pvz., [[Aum Sinrike]]) bei [[sektos žudikės]]. Tokiu būdu, nedestruktyvios sektos nuo destruktyvių atskiriamos tik remiantis tuo, kad nėra įrodytų sektos nusikaltimų. Kai kada tam tikros religinės grupės negali būti priskiriamos destruktyvioms ar nedestruktyvioms vien dėl to, kad jų organizacija ir ideologija per daug nevienalytė (pvz., [[satanizmas]]).

 

Daugelis valstybių riboja sektų veklą, nepripažindamos jų, kaip tikėjimų. Tokiu būdu, sekta įgyja galimybę veikti tik kaip komercinė organizacija, jos negina tikėjimo laisvę saugantys įstatymai, sekta negauna mokestinių lengvatų, o valstybė įgauna didesnes galimybes tikrinti sektos veiklą. Įstatymas, ribojantis sektų veiklą bei apibrėžiantis [[Smegenų plovimas|psichikos kontrolę]], yra priimtas [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ([http://www.legifrance.gouv.fr/WAspad/UnTexteDeJorf?numjo=JUSX9903887L About-Picard įstatymas]). Kitose šalyse, ribojant sektų veiklą, dažniau taikomi įprasti įstatymai dėl kriminalinių ar ekonominių nusikaltimų. Totalitarinėse valstybėse sektoms kai kada prilyginami ir tradiciniai tikėjimai, o kovojant prieš sektas, neretai taikomos neproporcingos priemonės (pvz., [[Kinija|Kinijoje]] priklausymas [[Falun Gong]] sektai baudžiamas kalėjimu). Dažnai baudžiamosios priemonės būna neefektyvios dėl atsparios sektų organizacinės struktūros bei sektos pasitraukimo į pogrindį.

 

Sektos, paskelbtos nelegaliomis (kai kada – tiesiog pagarsėjusios, kaip destruktyvios), neretai ima veikti, prisidengdamos kitomis organizacijomis, dažniausiai – labdaringomis, mokslinėmis, meditacinėmis ir pan. (panašią taktiką naudoja [[munitai]] ir [[Scientologija|scientologijos bažnyčia]]). Destruktyvumu kaltinamos sektos visada neigia savo nusikaltimus, net jei jie patvirtinti teismais. Tokie nusikaltimai dažniausiai pateikiami, kaip sektos priešų sąmokslas ar nuo sektos atskilusių narių veiksmai. Kai kuriais atvejais, sektos, turinčios didesnę politinę įtaką, netgi taiko politinio spaudimo priemones prieš joms netinkamas vyriausybes (pvz., [[Scientologija|scientologų]] bažnyčios inicijuoti [[JAV]] pareiškimai dėl religinės diskriminacijos [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]). Dalimi atvejų, persekiojamos sektos pasitraukia į pogrindį, kur tampa beveik nekontroliuojamomis. Kitais atvejais, destruktyvių sektų veikla (ir ideologija) ilgainiui pakinta, tapdama priimtina likusiai visuomenės daliai (pvz., [[skapai]]) arba sekta tiesiog nustojama laikyti destruktyvia dėl jos įsigalėjimo.

 

Be aukščiau išvardintų, destruktyvioms priskiriamos visos [[Sektos žudikės]], kartais – dar ir kai kurie nevienalyčiai religinio ar mistinio pobūdžio judėjimai, pvz., [[Karlosas Kastaneda|Karloso Kastanedos]] pasekėjai.

 

* [[Sektos žudikės]]

 

<references />

* [http://www.religija.lt/ Religija. Lt]