S procesas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

{{ne-lt}}

'''S proceso''' reikalingumas buvo matyti iš sunkesniųjų elementų paplitimo ([[Hans Suess]] and [[Harold Urey]] darbai 1956). 1957 apžvalginiame staripsnyje buvo paskelbta lentelė, paskirstanti izotopus tarp r ir s procesų<ref>{{cite journal | author=E.M. Burbidge, G.R. Burbidge, W.A. Fowler and F. Hoyle | title = Synthesis of Elements in Stars | journal=REVIEWS OF MODERN PHYSICS | volume=29 | year=1957 | pages=547 }}</ref>. Taip pat ten buvo teigiama, kad s procesas vyksta [[Raudonoji milžinė|raudonosiose milžinėse]]. Tačiau sunkiųjų elementų pagaminimo iš [[Geležies gūbrys|geležies gūbrio]] elementų modeliai nebuvo sukurti iki 1961 metų D. Kleitono darbo<ref>{{cite journal | author=D. D. Clayton | title = Neutron capture chains in heavy-element sysnthesis| journal=ANNALS OF PHYSICS | volume=12 | year=1961 | pages=331-408 }}</ref>. Šis darbas parodė, kad padidintos [[Baris|bario]] gausos raudonosiose milžinėse gali atsirasti iš geležies gūbrio branduolių, jei tik neutronų srautas yra pakankamai didelis. Geležies branduolių skaičius turėtų mažėti, didėjant neutronų srautui. Šiame darbe taip pat buvo parodyta, kad neutronų užgrobimo skerspjūvio ir elementų gausos sandauga nėra monotoniškai mažėjanti kreivė, bet iš tiesų turi sudėtingą seklumų ir skardžių struktūrą. Eilė Kleitono (Clayton) straipsnių aštuntame dešimtmetyje, pagrįstų prielaida apie eksponentinį neutronų srauto mažėjimą, priklausomai nuo geležies branduolių skaičiaus, tapo standartiniu s proceso modeliu. Neutonų pagavimo skersmenis matavo Oak Ridge National Lab 1965 <ref>{{cite journal | author=R. L. Macklin and J. H. Gibbons | title = Neutron Cross Sections for the s Process | journal=REVIEWS OF MODERN PHYSICS | volume=37 | year=1965 | pages=166 }}</ref> ir Karlsruhe Nuclear Physics Center 1982 <ref>{{cite journal | author= F. Kaeppeler, H. Beer, K. Wishak, D. D. Clayton, R.L. Macklin and R. A. Ward| title = s Process Studies in Light of New Experimental Cross Sections | journal=ASTROPHYSICAL JOURNAL | volume=257 | year=1982 | pages=821-846 }}</ref>. Tai padėjo tvirtus pagrindus s proceso teorijai.

 

 

 

Pagrindinės reakcijos - neutronų srauto šaltinis žvaigždėse yra:

 

 

 

 

 

Matematiškai s procesas aprašomas lokalių aproksimacijų būdu (tariama, kad neutronų srautas yra pastovus, o konkrečių elementų gausa yra atvirkščiai proporcinga jų neutronų pagavimo skerspjūviams).

Kadangi s procesui pakanka gana mažų neutronų srautų (10<font size= "-1">⁵</font> to 10<font size= "-1">¹¹</font> neutronų į cm<font size= "-1">²</font> per sekundę eilės), šis procesas negali sukurti tokių radioaktyvių elementų kaip [[toris]] ar [[Uranas (chemija)|Uranas]]. Paskutiniosios (ciklinės) reakcijos yra:

 

 

 

 

[[Švinas]]-206 pagauna tris neutronus, pagamina [[švinas]]-209, kuris beta skilimo būdu skyla į [[Bismutas|Bi]]-209. Ir tuo būdu ciklas užsidaro.

 

 

 

Tarpžvaigždinės dulkės yra viena iš kosminių dulkių komponenčių. Atskiros dulkelės iš ankstesnių žvaigždžių gali būti randamos [[Meteoritas|meteorituose]]. Tarpžvaigždinių dulkelių izotopinė sudėtis labai skiriasi nuo vidutinio elementų paplitimo Saulės sistemoje<ref>{{cite journal | author=D. D. Clayton and L. R. Nittler| title = Astrohysics with Presolar Stardust | journal=ANNUAL REVIEWS OF ASTRONOMY AND ASTROPHYSICS | volume= 42 | year=2004 | pages=39-78 }}</ref>. Silicio karbido (SiC) dulkelės kondensuojasi asimptotinės milžinių šakos žvaigždėse. Kadangi jos yra pagrindinė vieta, kur vyksta s procesas, bet kokie sunkesni elementai, esantys SiC dulkelėse yra s proceso elementai<ref>{{cite journal | author=D. D. Clayton and L. R. Nittler| title = Astrohysics with Presolar Stardust | journal=ANNUAL REVIEWS OF ASTRONOMY AND ASTROPHYSICS | volume= 42 | year=2004 | pages=39-78 }}</ref>. Taip, pvz., aptikta, kad [[Kriptonas|kriptono]] ir [[Ksenonas|ksenono]] izotopų gausa keičiasi su laiku arba nuo žvaigždės prie žvaigždės ir, greičiausiai, priklauso nuo neutronų srauto ir temperatūrų.

 

 

[[Kategorija:Branduolių sintezė]]

[[Kategorija:Žvaigždžių fizika]]

 

[[ca:Procés S]]