Rumunijos ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
Šiuo metu Rumunija yra [[TVF]], bei Europos Rekonstrukcijų ir Plėtros Banko (ERPB) narė. [[1993]] metų gegužę įsigaliojo Laisvos prekybos sutartis su Europos Laisvos Prekybos Asociacija.
 
== Darbo jėga ==
 
Bedarbystė buvo didelė problema Rumunijoje nuo pat Komunizmo žlugimo [[1989]] m. Po komunistų valdžios žlugimo buvo liberalizuoti įstatymai, reglamentuojantys profsąjungų veiklą, o tai [[1990]] metų pradžioje sukėlė darbininkų bruzdėjimą, kuris buvo ypač juntamas kalnakasių tarpe. Maždaug 22% darbuotojų priklauso vienai iš daugelio naujų profesinių sąjungų Rumunijoje. Didžiausia tokia organizacija yra Nacionalinė Rumunijos laisvų profesinių sąjungų konfederacija (arba CNSLR-Fratia), kuri buvo įkurta [[1993]] metais.
[[2000]] m. 10,8 % gyventojų sudarė bedarbiai. 42% darbuotojų dirba žemės, miškų ar žuvininkystės ūkyje, 28% dirba gamybos, kalnakasybos arba statybų pramonėje ir 31% aptarnavimo sferoje.
 
== Žemės ūkis ==
 
Pasėliai bei sodai užima apie 43% Rumunijos žemės. [[1980]]-ųjų metų viduryje daugiau nei 80% ūkių Rumunijoje priklausė valstybei arba kolūkiams; kolektyviniuose ūkiuose darbininkai gaudavo atlyginimą, ūkio produktų bei dalį ūkio pelno. Dėl komunistų valdžios išskirtinio dėmesio pramonės augimui, buvo apleistas žemės ūkio vystymas, į ji nebuvo investuojama. Dėl šios priežasties [[1980]] metais atsirado maisto stygius.
Nuvertus komunistinį režimą, naujoji Rumunijos valdžia ėmė naikinti kolektyvinius ūkius, žemę paskirstydama individualiems ūkininkams. Nors valstybiniai ūkiai nebuvo išardyti, tačiau žemdirbiams, kurių žemė buvo prijungta prie valstybinių ūkių, buvo kompensuota. Iki [[1994]] metų apie 46% dirbamos žemės buvo sugrąžinta tikriesiems savininkams ar jų įpėdiniams, o iki [[1995]] metų daugiau nei trys ketvirtadaliai Rumunijos dirbamos žemės buvo privatizuota. [[1992]] metais dėl ilgalaikės sausros stipriai sumažėjo žemės ūkio produkcijos išeiga, tačiau jau kitais metais žemės ūkis ganėtinai atsigavo. [[1990]] metų pradžioje Rumunija daugiausia augino grūdines kultūras: [[Kukurūzas|kukurūzus]], [[Kvietys|kviečius]], miežius ir rugius, [[Bulvė|bulves]], vynuoges, bei cukrinius runkelius. Daugiausiai buvo auginami galvijai, kiaulės, avys, arkliai ir naminiai paukščiai. Reikšmingą vaidmenį Rumunijos žemės ūkyje turi [[Vynas|vyno]] pramonė.
 
== Miškininkystė ir žuvininkystė ==
 
Miškai, kurie dengia 28% Rumunijos bendro ploto, yra valstybės nuosavybė. Šalies miškas yra pagrindas medienos, [[Popierius|popieriaus]] ir baldų pramonei vystytis. [[Juodoji jūra]] bei [[Dunojus|Dunojaus]] delta yra žinomi dėl didelio kiekio sugaunamų eršketų. Rumunija taip pat imasi didelių žvejybos operacijų [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]].
 
== Kasyba ==
 
[[Nafta]] yra svarbiausia gamtinė iškasena Rumunijoje, o Ploiesti miestas yra [[Nafta|naftos]] pramonės centras. Tačiau [[Nafta|naftos]] gavyba mažėja dėl nuolat mažėjančių išteklių. Svarbūs nauji telkiniai buvo rasti [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]] [[1980]] metais, tačiau [[Nafta|naftos]] klodai išlieka nedideli. Dideliais kiekiais išgaunamos [[gamtinės dujos]]. Kitos gamtinės iškasenos yra lignitas (rausvosios anglys), [[akmens anglis|akmens anglys]], [[Geležis|geležies]] rūda, [[boksitas]], [[varis]], [[švinas]] ir [[cinkas]].
 
== Gamyba ==
 
Komunistų valdymo metais, Rumunijos lyderiai vykdė sparčios industrializacijos politiką, didelį dėmesį skirdami sunkiosios pramonės vystymui, ypač mašinų ir chemijos pramonei; mažiau dėmesio buvo skiriama plataus vartojimo prekėms. [[1990]] metų pradžioje pagrindiniai Rumunijos gaminiai buvo mašinos, chemikalai, [[cementas]] ir kitos statybinės medžiagos, [[geležis]] ir [[plienas]], medienos produktai, maisto pusfabrikačiai, tekstilės gaminiai ir drabužiai bei avalynė. Daugelio pramonės šakų, o ypač [[Geležis|geležies]] ir [[Plienas|plieno]], vystymą stabdo [[Elektra|elektros]] ir žaliavos trūkumas.
 
== Energija ==
 
Šiluminių elektrinių jėgainės, naudojančios [[Nafta|naftą]], dujas bei [[Anglis|anglį]] kaip kurą, pagamina 63% elektros Rumunijoje, tuo tarpu likusi elektros energija daugiausia gaunami iš hidroelektrinių. Šalis turi dvi pajėgias hidroelektrinės, kurios yra eksploatuojamos drauge su [[Serbija]] prie siauro Geležinių Vartų tarpeklio [[Dunojus|Dunojuje]]. [[1996]] metais Cernavodoje atidaryta atominė elektrinė.
 
== Turizmas ir užsienio prekyba ==
 
Turizmas Rumunijoje smarkiai išsiplėtė, po komunistinio rėžimo žlugimo. Labiausia turistus masina Karpatų kalnai, [[Dunojus|Dunojaus]] deltos regionas ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] kurortai bei paplūdimiai.
Komunistinio valdymo pradžioje Rumunijos užsienio prekyba vyko beveik vien tik su [[TSRS]] ir kitomis komunistinėmis valstybėmis. Tačiau [[1960]] metais prekybos suvaržymas buvo kiek sumažintas ir Rumunija ėmė plėtoti santykius su Vakarų šalimis. [[2000]] metais eksportas siekė 10,4 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]], o importas 13,1 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Didžiąją eksporto dalį sudaro metalai ir [[Metalas|metalo]] produktai, naudingųjų iškasenų produktai, tekstilės gaminiai ir elektros mašinos bei įrengimai. Daugiausia importuojama naudingųjų iškasenų, įvairių mašinų bei įrengimų, tekstilės gaminių ir žemės ūkio produktų. Svarbiausi Rumunijos eksportuojamų prekių pirkėjai yra [[Vokietija]], [[Italija]], [[Prancūzija]], [[Turkija]], [[Nyderlandai]], ir [[Kinija]]. Pagrindiniai importuotojai – [[Vokietija]], [[Italija]], [[Rusija]], [[Prancūzija]], [[JAV]] ir [[Egiptas]]. Daugiausia kapitalo į Rumunijos rinką investuoja tokios šalys kaip [[Nyderlandai]], [[Vokietija]], [[Italija]], [[Prancūzija]], bei [[JAV]].
 
== Valiuta ir bankininkystė ==
 
Rumunijos piniginis vienetas yra lėja, ją sudaro 100 banių. Lėja buvo devalvuota [[1990]]-ųjų spalį, tačiau nuo [[1991]]-ųjų jos vertę lemia atvira rinka. [[1990]] metais 1 [[JAV doleris]] kainavo apie 22 lėjas; iki [[2001]]-ųjų šių valiutų santykis vidutiniškai buvo 29,061 lėjos už 1 [[JAV doleris|JAV dolerį]]. Valiutą į apyvartą leidžia Valstybinis Rumunijos bankas, įkurtas [[1880]] metais. Jis taip pat atsakingas už monetarinę politiką bei visų valstybinių įmonių finansines operacijas. Nuo [[1990]]-ųjų metų buvo įkurta daug privačių bankų. [[1995]] m. birželį [[Bukareštas|Bukarešte]] atidaryta Rumunijos fondų birža.
427 096

pakeitimai