'''SofistaiSofistais''' (gr. σοφιστη – meistras, išminčius) - taipsenovės Graikijoje plačiaja prasme buvo vadinami senovėsprotingi, išradingi, išmintingi žmonės; siauraja prasme Graikijostai filosofai, atliekantys profesionalių "išminties" ir "iškalbos" mokytojų vaidmenį. Jų atsiradimą lėmė socialinė bei politinė situacija, susiklosčiusi Graikijoje apie V a. prieš Kr., kai išsilavinimo poreikis bei noras dalyvauti intelektualiniame ir viešajame gyvenime pasidarė visuotinis. Sofistai mokė žmones praktinės išminties, mokė ginti asmeninius interesus. [[Retorika]], įtikinėjimo menas – tokios buvo pagrindinės jų švietėjiškos veiklos kriptys. Sofistai užsiėme mokymu profesionaliai, t.y. jie pirmieji [[Graikija|Graikijoje]] pradejo mokyti išminties ir iškalbos už pinigus.
Sofistų sąjūdis buvo labiau socialinis nei filosofinis reiškinys – sofistai nesudarė vieningos filosofinės mokyklos, ir, netgi, ne visi jie buvo filosofais siaurąja to žodžio prasme. Tačiau filosofijos raidai jie padarė didelę įtaką, todėl filosofijos istorikų išskiriami į atskirą doktrinų grupę. Sofistų tarpe buvo keletas žymių mąstytojų, tokių kaip [[Protagoras]], [[Hipijus]], [[Prodikas]], [[Gorgijus]], [[Kritijus]] bei [[Hipodamas]].
