Raudonoji aikštė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Raudonoji aikštė''' ([[rusų kalba|rus.]] ''„Красная площадь“'', tariama „Krasnaja ploščiadj“) yra pati garsiausia [[aikštė]] [[Maskva|Maskvos mieste]]. Aikštė skiria [[Kremlius|Kremlių]], seniau buvusią karališkąją [[pilis|pilį]], o dabar atliekantį [[Rusija|Rusijos]] [[prezidentas|prezidento]] rezidencijos funkcijas, ir istorinį pirklių kvartalą, vadinama Kitaigorodu. Kadangi visos pagrindinės Maskvos gatvės, o kartu ir pagrindiniai keliai, einantys skersai visą Rusiją, spinduliais išeina iš šios aikštės, Raudonoji aikštė neretai yra laikoma ne tik Maskvos, bet ir visos Rusijos centru. 1991 metais [[UNESCO]] įtraukė Raudonąją aikštę į pasaulinio paveldo registrą.

 

Žemė, kurioje dabar yra Raudonoji Aikštė, anksčiau buvo užstatyta mediniais namais ir lušnomis, tačiau [[1493]] metais [[Ivanas III]] išleido įsakymą, kuriuo nurodė juos visus nugriauti kaip keliančius pavojų gaisro atveju. Naujas atviras plotas, tuo metu vadintas tiesiog ''„Пожар“'' (tariama „pažar“), ką apytiksliai būtų galima versti kaip „degėsiai“, pamažėle buvo pradėtas naudoti kaip pagrindinė Maskvos turgaus aikštė. Netrukus šioje aikštėje buvo pradėtos rengti įvairios šventės, skelbiami įsakymai, sakomos kalbos, o kartais Raudonojoje aikštėje būdavo rengiamos ir [[caras|carų]] karūnavimo ceremonijos. Ilgainiui aikštė buvo iš visų pusių apstatyta ir buvo nuo to laiko naudojama visų Rusijos vyriausybių kaip vieta vykdyti oficialioms ceremonijoms.

 

Klaidingai manoma, kad aikštės pavadinimas yra kilęs dėl ją supančių pastatų statybai naudotų plytų spalvos, taip pat neteisinga ir sąsaja tarp raudonumo ir [[komunizmas|komunizmo]]. Iš tiesų rusiškas žodis ''„красная“'' be „raudonas“ turi ir kitą reikšmę – „gražus“. Šis epitetas pirmiausiai buvo pritaikytas Raudonojoje aikštėje esančiam [[Palaimintojo Vasilijaus soboras|Palaimintojo Vasilijaus soborui]], tačiau netrukus ir visa aikštė tapo taip vadinama. Manoma, kad šis pavadinimas tapo visuotinai naudojamu ir išstūmė senąjį [[XVII amžius|XVII amžiuje]]. Kai kurie senieji Rusijos miestai, pavyzdžiui, [[Suzdalė]], [[Jeletskas]] arba Pereslavlis-Zaleskis, taip pat turi centrines aikštes, vadinamas ''„Красная площадь“'' pagal pagrindinę aikštę Maskvoje.

 

[[Vaizdas:Paradered.jpg|thumb|Pergalės paradas, [[1945]] [[birželio 24]]]]

[[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] vyriausybei sugrąžinus sostinę į Maskvą, Raudonoji aikštė išlaikė savo svarbą ir vaidino nemenką vaidmenį naujos valstybės gyvenime. Be to, kad Raudonoji aikštė buvo oficialus Sovietų Sąjungos vyriausybės adresas, ji tapo žinoma kaip pagrindinė karinių paradų rengimo vieta. [[Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras]] bei šalia stovėjusi koplyčia buvo nugriautos tam, kad netrukdytų sunkiosioms [[karo mašinos|karo mašinoms]]. Taip pat buvo planuojama nugriautų žinomiausią Maskvos pastatą, Palaimintojo Vasilijaus soborą. [[Legenda]] byloja, kad [[Lazaras Kaganovičius]], [[Stalinas|Stalino]] bendražygis ir Maskvos rekonstrukcijos projekto vadovas, pagamino specialų Raudonosios aikštės [[maketas|maketą]] su nuimamu soboro modeliu, ir atnešė jį parodyti Stalinui, norėdamas įrodyti jam, kad soboras trukdo kariniams paradams ir eismui. Tačiau kai Kaganovičius nuėmė soboro modelį nuo aikštės, Stalinas, pasak legendos, jį sulaikė ir tarė: „Lazarai, padėk soborą į vietą.“

[[1987]] metais [[gegužės 28]] dieną vokietis [[Mathiasas Rustas]] lengvuoju lėktuvu po kontraversiško skrydžio nusileido Raudonojoje aikštėje.

 

Aikštę supa daugybė įžymių statinių. Vienas iš jų yra mauzoliejus, kuriame guli [[Vladimiras Iljičius Leninas|Vladimiro Iljičiaus Lenino]], Sovietų sąjungos įkūrėjo, palaikai. Netoli stovi ryškiais įvairiaspalviais kupolais padabintas [[Palaimintojo Vasilijaus soboras]] bei [[Kremlius]] su savo rūmais, soborais ir gynybiniais bokštais. Rytinėje aikštės dalyje yra [[GUM (Maskva)|GUM]] [[prekybos centras]] bei atstatytas [[Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras]]. Šiaurinę aikštės dalį užima Valstybinis istorijos muziejus, kurio fasado forma primena greta stovinčio Kremliaus bokštus. Keista, tačiau visoje aikštėje yra tik viena [[skulptūra]], skirta Kuzmai Mininui ir Dmitrijui Požarskiui, išgelbėjusiems Maskvą nuo įsiveržusių karių iš Lenkijos-Lietuvos valstybės. Netoli nuo šio [[bronza|bronzinio]] monumento yra vadinamoji „Лобное место“ (tariama „lobnojė mėsto“) – apvali platforma, ant kurios vykdavo visuomeninės ceremonijos. Visa aikštė yra stačiakampio formos, maždaug 695 metrų ilgio ir 130 metrų pločio.

 

{{Commons|Красная Площадь|no=T}}

 

[[Kategorija:Maskva]]

[[Kategorija:Aikštės]]

 

[[ar:الميدان الأحمر]]