Jeronimas Kačinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jeronimas Kačinskas''' (g. [[1907]] m. [[balandžio 17]] d. Viduklėje, Raseinių apskr., m. [[2005]] [[rugsėjo 15]] [[Bostonas|Bostone]], JAV), kompozitorius, dirigentas, pedagogas.

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo vargonininko Jeronimo Kačinsko ([[1872]] - [[1936]]). Tėvas buvo baigęs Raseinių dviklasę mokyklą ir [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] vargonininkų kursus. Vargonininkavo ir vadovavo chorams Viduklėje, Kuršėnuose, Micaičiuose, Papilėje ir Viekšniuose. Sūnus Jeronimas lankė Kuršėnų pradžios mokyklą, o [[1915]] šeimai pasitraukus į Rusiją, mokėsi Maskvos priemiestyje Bronicuose, kur baigė rusišką pradžios mokyklą ir pirmąją gimnazijos klasę. [[1918]] šeimai grįžus į Lietuvą, Jeronimas su tėvais gyveno Kuršėnuose, Papilėje ir Viekšniuose. Uoliai mokėsi skambinti pianinu, dainavo ir giedojo choruose. Baigęs Viekšnių progimnaziją, [[1923]] įstojo į Klaipėdos [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] vadovaujamą muzikos mokyklą-konservatoriją, kur skambinti fortepijonu mokėsi prof. G. Jaschino, prof. A. Schröderio ir C. Nemenoffo klasėse. Dainavo [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] vadovaujamame chore, akompanavo būsimiesiems dainininkams. [[1924]] rudenį įstojo į Kauno [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] vadovaujamą muzikos mokyklą ir fortepijono studijas tęsė pas L. Dauguvietytę-Malko, o pas [[Jonas Bendorius|J. Bendorių]] mokėsi harmonijos. Bet [[1925]] rudenį vėl grįžo į Klaipėdą, kur konservatorijoje pas V. Kolenaty-Kamilovą ir L. Novaką mokėsi griežti altu, pas I. Prielgauską skambinti fortepijonu, o pas [[Stasys Šimkus|S. Šimkų]] ir [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičių]] muzikos teorijos ir kompozicijos. Netrukus pradėjo griežti [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] vadovaujamame konservatorijos simfoniniame orkestre ir įvairiuose kameriniuose ansambliuose, vadovavo konservatorijos vyrų chorui (36 dalyviai), dalyvavo Giedotojų draugijos kultūriniuose renginiuose, dainavo [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operetėje „Consilium"Consilium facultatis", kartu su [[Antanas Vaičiūnas|A. Vaičiūnu]] statė [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] baladę „Nugrimzdęs"Nugrimzdęs dvaras", koncertavo daugelyje Žemaitijos miestelių. Su [[Vytautas Marijošius|V. Marijošium]], [[Juozas Strolia|J. Strolia]] ir [[Motiejus Budriūnas|M. Budriūnu]] [[1927]] konservatorijoje įkūrė „Vaivorykštės"Vaivorykštės" būrelį.

[[1929]] rudenį J. Kačinskas įstojo į Prahos konservatoriją, kur pas prof. J. Kfičką studijavo kompoziciją (privačiai kompozicijos dar mokėsi pas prof. O. Šiną), gilino fortepijono, operinio ir simfoninio dirigavimo žinias (prof. P. Dedečeko ir M. Doležilio klasės). [[1930]] - [[1931]] pas prof. A. Habą studijavo ketvirtatonės muzikos sistemą ir atematinę kompoziciją. Baigęs studijas, [[1931]] grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kauno valstybės teatre ir muzikos mokykloje. [[1931]] m. [[lapkričio 3]] d. Valstybės teatre debiutavo kaip simfoninio orkestro dirigentas. Prisidėjo prie „Muzikos"Muzikos barų" leidybos, [[1932]] kartu su [[Vincas Bacevičius|V. Bacevičium]] ir [[Motiejus Budriūnas|M. Budriūnu]] įkūrė Muzikos progresistų draugiją, rašė straipsnius, „Muzikos"Muzikos barų" priede išleido savo dainų ir giesmių, dirigavo Lietuvos jaunimo sąjungos simfoniniam orkestrui.

[[1932]] rudenį Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje pradėjo dėstyti privalomą fortepijoną ir kamerinį ansamblį, [[1933]] įkūrė ketvirtatonės muzikos teorijos ir choro dirigavimo klases, suorganizavo styginių kvartetą (pats griežė altu), rengė koncertus. Atgaivino simfoninį orkestrą, kurio pagrindą sudarė konservatorijos dėstytojai ir moksleiviai - 45 muzikantai. Per [[1933]] - [[1934]] sezoną orkestras surengė šešis simfoninės muzikos koncertus. Buvo kviečiamas diriguoti orkestrui ir [[Kaunas|Kaune]]. Vadovavo ir chorams: Klaipėdos darbininkų chorui, čekoslovakų chorui, talkino [[Stepas Sodeika|S. Sodeikos]] vadovaujamam „Vaidilutės"Vaidilutės" chorui ir kt. [[1933]] 2-ajai Klaipėdos krašto dainų šventei parengė Giedotojų draugijos vyrų chorą. [[1934]] rudenį simfoninį orkestrą ėmus globoti „Aukuro"Aukuro" draugijai, [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] iniciatyva [[1934]] m. [[gruodžio 8]] d. miesto teatre įvyko [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] operos „Traviata"Traviata" premjera, o [[1935]] m. [[gegužės 24]] d. [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] operos „Faustas"Faustas" premjera. Orkestrui talkino „Vaidilutės"Vaidilutės" choras ir solistai. Operų spektakliai parodyti [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Tauragė|Tauragėje]] ir [[Šilutė|Šilutėje]]. Iš viso surengta 30 „Traviatos"Traviatos" ir 15 „Fausto"Fausto" spektaklių. [[1936]] surengti paskutiniai penki simfoninės muzikos koncertai.

[[1936]] J. Kačinskas buvo pakviestas dirbti Kauno valstybės teatro dirigentu-akompaniatorium, bet [[1937]] pradžioje šio darbo atsisakė ir vėl sugrįžo į Klaipėdą. Muzikos mokyklos direktorius [[Juozas Karosas|J. Karosas]] jį paskyrė privalomo fortepijono dėstytoju ir vicedirektorium. J. Kačinskas akompanavo solistams, griežė įvairiuose instrumentiniuose ansambliuose ir koncertavo Klaipėdos krašte. Daug prisidėjo prie šio krašto chorų sąskrydžių ir dainų švenčių organizavimo, [[1938]] dainų šventei [[Klaipėda|Klaipėdoje]] parengė 30 dalyvių lietuvių darbininkų vyrų chorą. Šventės išvakarėse koncertavo [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] diriguojamas Kauno radiofono simfoninis orkestras. Dirigentas rašė spaudoje apie Klaipėdos muzikinį gyvenimą.

[[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] pastangomis [[1936]] Lietuva tapo Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (SIMC) nare. [[1937]] kartu su [[Vincas Bacevičius|V. Bacevičium]] J. Kačinskas pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame muzikos festivalyje [[Paryžius|Paryžiuje]], [[1938]] su kitais muzikais Londone (buvo atliktas [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] Nonetas), o [[1939]] Varšuvoje ir [[Krokuva|Krokuvoje]].

[[1938]] rudenį J. Kačinskas persikėlė į Kauną ir iki [[1940]] buvo Radiofono simfoninio orkestro dirigentas. Daugiausia propagavo užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūrinius, rengė viešus koncertus. [[1940]] Kauno radiofonas buvo perkeltas į Vilnių, J. Kačinskas liko jo vadovu, dirigavo Rygos ir Talino simfoniniams orkestrams. Kartu dėstė ir Vilniaus muzikos mokykloje - privalomą fortepijoną, kamerinį ansamblį, simfoninį dirigavimą, vadovavo orkestrui ir chorui. Jo mokiniai buvo žinomi muzikai J. Navakauskas, [[Bronius Budriūnas|B. Budriūnas]], V. Žilius, A. Učiukas, [[Alfonsas Mikulskis|A. Mikulskis]], [[Jonas Švedas|J. Švedas]], [[Algis Šimkus|A. Šimkus]], A. Kalinauskas, [[Povilas Bekeris|P. Bekeris]], [[Eduardas Pilypaitis|E. Pilypaitis]], [[Valteris Kristupas Banaitis|V. Banaitis]] ir kt. J. Kačinskas buvo pakviestas pirmininkauti Meno tarybai, buvo atkurtos Lietuvos muzikų draugijos pirmininko pavaduotojas. [[1942]] - [[1944]] dirigavo Vilniaus operai: [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Traviata"Traviata", [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustą"Faustą", [[Džakomas Pučinis|G. Puccini]] „Madam"Madam Butterflay", [[Džoakinas Rosinis|G. Rossini]] „Sevilijos"Sevilijos kirpėją". Iš viso dirigavo apie 250 operų spektaklių. [[Lietuva|Lietuvoje]] - daugiau kaip 600 simfoninės ir vokalinės muzikos koncertų.

[[1944]] rudenį J. Kačinskas pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsistojo [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] (Lednicoje), o [[1945]] persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]] - Landshuto lietuvių pabėgėlių stovyklą, paskui - į Augsburgo priemiestį Hochfeldą. Aktyviai įsijungė į kultūrinį gyvenimą: akompanavo solistams, vargonininkavo bažnyčioje per lietuvių pamaldas, Augsburge vadovavo 60 dalyvių mišriajam chorui ir simfoniniam orkestrui, rengė koncertus. [[1946]] - [[1947]] jo suburtas choras organizavo jungtinius Baltijos tautų koncertus. [[1947]] m. [[sausio 25]] d. Augsburgo Ludwingsbane prestižinėje salėje surengė didelį choro ir simfoninės muzikos koncertą. Chorui iširus, su nedidele moterų vokaline grupe giedojo Hochfeldo Šv. Antano bažnyčioje, kur ir vargonininkavo. Sukūrė poemą „Giesmė"Giesmė į šviesą", ją [[1948]] atliko su Augsburgo simfoniniu orkestru, parašė dvi giesmes: „Didis"Didis, Galingas" ir „Rex"Rex Christe".

[[1949]] pavasarį J. Kačinskas atvyko į JAV ir apsigyveno [[Bostonas|Bostone]], MA. Tuoj įsijungė į aktyvią muzikinę veiklą. Su pertrauka iki [[1995]] vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro lietuvių parapijoje. Mišrųjį chorą buvo padidinęs iki 75 dalyvių, bet vėliau jis vėl sumažėjo iki 40 narių. Pirmą kartą atliko [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] Šv. Juozapo garbei sukurtas mišias, parengė [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] Šv. Cecilijos mišias, A. Dvof äko „Stabat"Stabat Mater", [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] „Missa"Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis" ir kt. Uoliai propagavo lietuvių kompozitorių dainas: [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] „Anoj"Anoj pusėj ežero", [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] „Užmigo"Užmigo žemė", [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]], [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Valteris Kristupas Banaitis|V. Banaičio]], [[Bronius Budriūnas|B. Budriūno]], [[Stasys Gailevičius|S. Gailevičiaus]] bei kitų autorių kūrinius. Choras giedojo bažnyčiose ir nemažai koncertavo daugelyje JAV miestų: Brocktone, Worcesteryje, Lawrence, Hartforde, New Britain, [[Bostonas|Bostone]] ir kitur. Dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose ir televizijos laidose, [[1964]] Pasaulinės parodos [[Niujorkas|New Yorke]] Lietuvių dienoje, [[1961]] 2-ojoje, [[1966]] 3-ojoje ir [[1971]] 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]].

Nuo [[1958]] kurį laiką vargonininkavo Šv. Jono Krikštytojo slovakų parapijoje netoli Chicagos Whitinge, IN. Vadovavo keliems parapijos chorams, Chicagos Lietuvių vyrų chorui, dirbo chormeisteriu Chicagos Lietuvių operoje. Kurį laiką vargonininkavo ir vadovavo chorui Dangaus Vartų airių parapijoje. [[1965]] - [[1968]] buvo Bostono priemiesčio Veikfildo (Wakefield) amerikiečių choro (70 dalyvių) „Polyuria"Polyuria" dirigentas. Dirigavo New Yorko, Washingtono, Bostono, Brocktono ir Cambridžo simfoniniams orkestrams.

[[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] rūpesčiu lietuvių kompozitorių muziką populiarino garsūs JAV simfoniniai orkestrai. [[1962]] jis dalyvavo Kultūros kongrese [[Čikaga|Chicagoje]], [[1963]] religinės muzikos festivalyje [[Bostonas|Bostone]], buvo [[1964]] Pasaulinės parodos Lietuvių dienos [[Niujorkas|New YorkeNiujorke]], [[1961]] ir [[1966]] JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių dirigentas [[Čikaga|ChicagojeČikagoje]]. [[1967]] m. [[gruodžio 10]] d. kompozitoriaus 60-mečio proga surengtas jo pirmas autorinis koncertas, [[1987]] m. [[balandžio 15]] d. Berklio muzikos kolegijoje surengtas autorinis koncertas 80-mečio proga. Įvyko ir daugiau kompozitoriaus autorinių koncertų.

Nuo [[1987]] [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] muzika vis dažniau pradėjo skambėti ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. Vien [[Klaipėda|Klaipėdoje]] jau surengti keturi jo kūrinių koncertai, nemažai ir [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1982]] kompozitorius apdovanotas JAV LB Kultūros tarybos premija, nuo [[1989]] Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys. [[1991]] ir [[1992]] lankėsi [[Lietuva|Lietuvoje]] ([[Vilnius|Vilniuje]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Kaunas|Kaune]], Viduklėje), [[1991]] apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (įteikta [[1992]] m. [[vasario 17]] d. Vilniaus Rotušėje). [[1991]] suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas ir chorinės bendrijos „Aukuras"Aukuras" garbės nario vardas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto garbės profesoriaus vardas, 2-oji vaikų muzikos mokykla pavadinta [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] vardu.

Gausi ir įvairi [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] kūryba - iš viso daugiau kaip 100 kūrinių. Tai originalios ir harmonizuotos liaudies dainos mišriems, vyrų, moterų chorams ir solistams, giesmės, mišios, kantatos. Paminėtinos didesnio populiarumo įgijusios jo dainos chorams „Pjovėjas"Pjovėjas", „Beržas"Beržas", „Per"Per girias", „Rauda"Rauda", „Žvangučiai"Žvangučiai", „Kelionės"Kelionės daina", „Vidurnakčio"Vidurnakčio tyla". Giesmės: „Didis"Didis, Galingas", „Ave"Ave Maria", „Gimimo"Gimimo giesmė", „Malda"Malda", „Sanctus"Sanctus", „Rex"Rex Christe", „Neapleisk"Neapleisk mūsų", „Šventa"Šventa naktis" ir kt. Stambus kūrinys „Missa"Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis", „Missa"Missa brevis", „Te"Te Deum laudamus", „Mišios"Mišios Šventosios Dvasios garbei", „Mišios"Mišios Švenčiausios Jėzaus Širdies garbei" ir kt. Minėtinos kantatos „Saulės"Saulės giesmė" ir „Ateities"Ateities giesmė", vieno veiksmo opera „Juodas"Juodas laivas". Kompozitorius sukūrė muzikos dramos spektakliams, nemaža simfoninių ir kamerinių kūrinių.

[[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] dainos „Pjovėjas"Pjovėjas" ir „Rauda"Rauda" skambėjo [[1961]] ir [[1966]] JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|ChicagojeČikagoje]]. [[1996]] m. [[liepos 27]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] kamerinis choras „Aukuras"Aukuras" ir Lietuvos simfoninis orkestras atliko specialiai Klaipėdai sukurtą siuitą-kantatą „Baltija"Baltija" (dirigavo G. Rinkevičius).

[[1997]] išleista stambi muzikologės Danutės Petrauskaitės knyga „Jeronimas"Jeronimas Kačinskas".