Pozityvizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pozityvizmas''' — [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX a.]] [[filosofija|filosofijos]] kryptis. Jos atstovai teigė, kad [[Mokslas|mokslinis]] žinojimas yra vienintelė galima žinojimo forma. Jie pabrėžė žinojimo reikšmę žmonijos pažangai. Jų požiūriu, mokslinio žinojimo šaltinis yra patyrimas (šiuo atžvilgiu pozityvizmas yra [[empirizmas|empirizmo]] filosofijos forma). Pozityvistams būdinga kritinė nuostata [[metafizika|metafizikos]] atžvilgiu. Pozityvizmas labiausiai reikšmingas [[Mokslo filosofija|mokslo filosofijai]] ir [[teisės filosofija]]i. Galima skirti kelis pozityvizmo raidos etapus.

 

 

Pozityvizmo pradininkas – prancūzų filosofas [[Ogiustas Kontas]] (''Auguste Comte'', 1798-1857). Jis pirmasis iškėlė idėją, kad nuo [[metafizika|metafizikos]] reikia pereiti prie pozityvaus, t.y. mokslinio žinojimo. Šis perėjimas yra laipsniškas, nes [[žmonija]] pereina skirtingus proto etapus. Žmogiškasis [[protas]] skirtingu istoriniu metu naudojasi 3 metodais, kurie savo esme yra priešingi vienas kitam:

Kitas svarbus pirmojo pozityvizmo etapo autorius yra [[Džonas Stiuartas Milis]] (''John Stuart Mill'', 1806-1873). Jis taip pat žinomas kaip [[Liberalizmas|liberalizmo]] ir [[Utilitarizmas|utilitarizmo]] teoretikas.

 

 

Svarbiausi jo atstovai yra [[Ernstas Machas]] (''Ernst Mach'', [[1838]]–[[1916]]) ir [[Richardas Avenarijus]] (''Richard Avenarius'', [[1843]]–[[1896]]). Daugiausia dėmesio skyrė mokslo filosofijai, taip pat plėtojo filosofiją, artimą [[fenomenalizmas|fenomenalizmui]].

 

 

Tai ne tik pozityvizmo forma, bet ir [[Analitinė filosofija|analitinės filosofijos]] raidos etapas. Atstovai: [[Rudolfas Karnapas]] (''Rudolf Carnap'', [[1891]]–[[1970]]), [[Oto Noiratas]] (''Otto Neurath'', [[1882]]–[[1945]]), [[Moricas Šlikas]] (''Moritz Schlick'', [[1882]]–[[1936]]), [[Hansas Reichenbachas]] (''Hans Reichenbach'', [[1891]]–[[1953]]). Dauguma jų priklausė [[Vienos ratelis|Vienos rateliui]] — tarp [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo]] pasaulinio karo [[Viena|Vienoje]] veikusiai filosofų grupei. Ypač pagarsėjo savo pažiūra, kad visi [[metafizika|metafizikos]] teiginiai yra beprasmiai.

 

 

* Evaldas Nekrašas „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija: tikimybės ir indukcijos problema“. — Vilnius, Mintis, 1979