Jurgis Mikšas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
red |
||
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1862|3|18}}
| gimimo vieta = [[Virkytai
| mirties data = {{Mirė|1903|5|1|1862|3|18}}
| mirties vieta = [[Poleskas|
| tautybė =
| sutuoktinis =
Eilutė 29:
| pastabos =
}}
'''Jurgis Mikšas''' ([[1862]] m. [[kovo 18]] d. [[Virkytai|Virkytuose]] netoli [[Saugos|Saugų]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj]]. – [[1903]] m. [[gegužės 1]] d. [[
== Biografija ==
[[1875]]–[[1878]] m. (ar 1876]]–[[1879]] m.) mokėsi [[Tilžės gimnazija|Tilžės gimnazijoje]], išjos buvo pašalintas. Aušrininko [[Andrius Vištelis|A. Vištelio]] paveiktas pasijuto esąs [[lietuvininkas]], iš ''Georg Mikschas'' virto ''Jurgiu Mikšu''. Palaikė ryšį su [[Martynas Šernius|M. Šerniumi]], [[Jurgis Zauerveinas|J. Zauerweinu]].
[[1883]] m. kovo mėn. pradėjus leisti pirmąjį tautinį lietuvių mėnraštį [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]] atsikėlė į [[Ragainė|Ragainę]]. Čia [[Albano ir Kybelkos spaustuvė]]je mokėsi raidžių rinkėjo amato, tapo vienu svarbiausių „Aušros“ organizatoriumi, pasirašinėjo atsakinguoju sekretoriumi. [[1884]] m. apsigyveno [[Bitėnai|Bitėnuose]] pas [[Martynas Jankus|M. Jankų]] ir [[1884]] m. kovo mėn. – [[1885]] m. rugsėjo mėn. redagavo „Aušrą“, kaupė šio leidinio biblioteką, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. [[1885]] m. su kitais įsteigė [[Birutės draugija|Birutės draugiją]], pirmasis jos pirmininkas. Kovojo su lietuvininkų [[germanizacija]].
Mokėsi [[Tilžė]]s gimnazijoje. Nuo [[1883]] m. [[Aušra (laikraštis)|“Aušros”]] redaktorius ir leidėjas. Įsigijęs spaustuvę [[Ragainė]]je, [[1885]]–[[1886]] m. leido laikraštį „Nemuno sargas“. 1885 m. „Birutės“ draugijos pirmininkas, kovojo prieš lietuvių vokietinimą [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Redagavo [[Stanislovas Dagilis|S.Dagilio]], B. Gaidžio, [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis|M.Davainio–Silvestraičio]] knygeles. Kartu su [[Martynas Jankus|M.Jankumi]] išleido „Lietuvišką Aušros kalendorių ant 1885 metų“. 1886 m. vidurvasarį spaustuvė bankrutavo dėl finansinių sunkumų ir blogai organizuotos įmonės veiklos. J. Mikšas po spaustuvės ir „Aušros“ žlugimo (buvo išleista 40 numerių) liko apšmeižtas, sukompromituotas, be pragyvenimo šaltinio.▼
▲
[[1900]] m. išvertė iš vokiečių kalbos ir išleido teisinių dokumentų sudarymo vadovą. Parengė ir išspausdino savo leidinių, lietuvių poezijos kūrinių ir liaudies dainų rinkinių, taip pat M. Frydebergo knygą „Vaizdai iš Rytų pasienio“ (''Bilder von der Ostgrenze'', [[1884]] m.), M. Miežinio „Lietuviška gramatika“ ([[1886]] m.) ir kitką. <ref>[[Daiva Kšanienė]], [[Zigmas Zinkevičius]]. {{VLE|XV}}, 117 psl. </ref>
Jo vardu yra pavadinta [[Saugų Jurgio Mikšo vidurinė mokykla|Saugų vidurinė mokykla]].▼
== Bibliografija ==
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai|Mikšas, Jurgis]]▼
* Prospektas „Auszra“, [[1884]] m.
* Niamuno sargo Lietuwiszkos Kalendros ant metu [[1885]] m., [[1884]] m.
* Lietuviškas „Aušros“ kalendorius ant metų [[1886]] m., [[1885]] m.
* Įstatai Lietuwiszkosios Draugystės Byrutes, [[1885]] m.
* Vytautas, didis Lietuvos kunigaikštis, [[1885]] m.)
== Atminimas ==
== Literatūra ==
* [[Domas Kaunas]]. Aušrininkas: Tautinio atgimimo spaudos kūrėjas Jurgis Mikšas, Vilnius, [[1996]] m.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Mikšas, Jurgis}}
[[Kategorija:Lietuvos leidėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]
| |||