Pivašiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pivašiūnai garsūs savo [[žolinės atlaidai|Šv. Mergelės Marijos atlaidais]] per [[Žolinė|Žolinę]], kai ten suplaukia tūkstančiai tikinčiųjų. Gyvenvietės puošmena – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu didingai apšviesta ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.

 

 

[[1948]] m. [[Medilas|Medilo]] seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią [[Trakai|Trakų]] bažnyčios [[filija]]. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams [[benediktinai|benediktinams]], kurie čia gyveno iki [[1831]] m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėjo, bet sudegė. [[1825]] m. parapijos klebonas [[Celestinas Soroka]] ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis.

[[2006]] m. patvirtintas [[Pivašiūnų herbas]].

 

 

Pivašiūnuose 1909-1927 m. klebonavo Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios akto signataras [[Alfonsas Petrulis]] (1873–1928).

}}

 

* [http://www.lcn.lt/bl/sventoves/pivasiunai/ Pivašiūnai: istorija, religinė reikšmė, atlaidai]

* [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/pivasiunai.htm Pivašiūnų bažnyčia ir buvęs vienuolynas]