Remigijus Songaila: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Botas: Automatinis teksto keitimas (- 07]] + 7]] & - 08]] + 8]] & - 09]] + 9]])
Eilutė 16:
Nuo [[1986]] R. Songaila Klaipėdos muzikos centro mišriojo choro „Gilija" meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą atnaujino jaunais dainininkais, šiuolaikiniais ir klasikiniais kūriniais praturtino koncertines programas, daug koncertų surengė [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje, svarių pergalių pasiekė tiek Lietuvos, tiek užsienio įvairiuose konkursuose. Choras yra [[1987]] VII ir [[1989]] VIII [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursų laureatas, [[1987]] respublikinio konkurso „Dainuoja darbo Lietuva" laureatas, prizinė vieta laimėta [[1988]] mišriųjų chorų konkurse Jonavoje, [[1988]] ir [[1989]] sėkmingai koncertavo Vokietijos miestuose, [[1990]] tarptautinio [[Bela Bartokas|B. Bartoko]] chorų konkurse [[Debrecenas|Debrecene]] (Vengrija) diplomantas, [[1991]] folkloro ir polifoninės muzikos chorų festivalyje Cantonigros (Ispanija) laimėjo dvi trečiąsias vietas. [[1992]] IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse pelnė prizą už geriausiai atliktą [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] dainą. [[1993]] tarptautiniame chorų konkurse Llangollene (Didžioji Britanija) pelnė penktąją vietą (varžėsi 24 chorai iš įvairių pasaulio šalių). Didžiausias „Gilijos" laimėjimas buvo [[1994]] tarptautiniame chorų konkurse Atėnuose (Graikija) - „Polifonia Athenaeum", kur laimėjo pirmąjį prizą ir aukso medalį (konkurse varžėsi 52 pasaulio valstybių chorai). Graikijoje „Gilija" su kitais chorais ir su vietos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] Devintąją simfoniją. Klaipėdiškiai visur surengdavo ir papildomų koncertų. [[1996]] vasarą choro kamerinė grupė net 46 sakralinės muzikos koncertus surengė Vokietijos miestų katedrose ir bažnyčiose.
 
„Gilija" išvarė platų muzikinės kultūros barą ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. [[1989]] Lietuvių išeivių muzikos festivalyje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] atliko [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] „Vytauto Didžiojo kantatą", [[1992]] su Kauno kameriniu orkestru - [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] kantatą „Davide penitente", o [[1994]] su Klaipėdos kameriniu orkestru pirmą kartą [[Lietuva|Lietuvoje]] atliko A. Brucknerio „Requiem". „Gilija" dalyvavo [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės chorų konkurse [[Vilnius|Vilniuje]] ir laimėjo trečiąją vietą. [[1994]] dalyvavo tarptautiniame religinės muzikos festivalyje [[Šiauliai|Šiauliuose]]. [[1994]] ir [[1995]] Klaipėdos „Muzikos pavasario" koncertuose su kameriniu orkestru atliko A. Brucknerio „Requiem" ir [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Mišias G-dur. „Gilija" dainavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]], [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]], [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]], V. Kudirkos ir[[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] jubiliejiniuose koncertuose. [[1993]] m. [[rugsėjo 077]] d. su kitais Lietuvos chorais giedojo Kryžių kalne prie [[Šiauliai|Šiaulių]] popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu [[Lietuva|Lietuvoje]]. Be minėtų kūrinių, „Gilijos" repertuare yra daugiau stambių kantatinio-oratorinio žanro kūrinių: L. Cherubini „Requiem", [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]] „Gloria", [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] kantata „Actus tragicus", [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kantata „De profundis", A. Salieri „Requiem" ir kt. Dalį šių stambių kūrinių įrašė Lietuvos radijas, išleista keletas audiokasečių. „Gilija" parengta [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]].
 
R. Songaila yra parengęs choro dirigavimo specialybės studentams mokymo priemonių ir programų, spaudoje paskelbęs straipsnių, skaitęs pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavęs chorų konkursų žiuri darbe. [[1990]] ir [[1991]] buvo J. Vytuolio (Vitols) muzikos akademijos [[Ryga|Rygoje]], [[1994]] ir [[1995]] [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[1997]] Daugpilio (Latvija) pedagoginio universiteto valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas. Yra Klaipėdos miesto ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Išugdė per 60 chorų dirigentų. Yra Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" ir Lietuvos chorų sąjungos narys. Parengė knygą apie žinomą dirigentą Klemensą Griauzdę.