Oro masė: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
robotas: smulkūs taisymai
S (Smulkūs pataisymai, kalbos)
S (robotas: smulkūs taisymai)
'''Oro masė''' - [[meteorologija|meteorologijoje]], didelis vientisas kiekis [[oras|oro]], turinčio beveik vienodus [[temperatūra|temperatūros]], [[atmosferos slėgis|atmosferos slėgio]] ir [[vandens garai|vandens garų]] kiekio rodiklius. Oro masė gali dengti šimtus ir tūkstančius kvadratinių kilometrų, ir lėtai keistis priklausomai nuo to, virš kokios vietovės yra.
 
== Klasifikacija ==
Oro masės klasifikuojamos pagal temperatūrą bei [[drėgnumas|drėgmės kiekį]]. Temperatūros aspektu - ''arktinė'' (šalčiausia), ''poliarinė'' arba ''atogrąžų (tropinė)'' (šilčiausia), drėgnumo aspektu - ''jūrinė'' (didelis drėgmės kiekis) arba ''žemyninė (kontinentinė)'' (palyginus mažas drėgmės kiekis). Šios dvi charakteristikos apjungiamos, gaunant bendrą pavadinimą, pvz., jūrinė atogrąžų oro masė būtų šilta ir drėgna.
 
[[Europa|Europoje]] vartojamas apibūdinimas ''ekvatorinė (pusiaujo)'' pažymėti pusiaujo žemumose susiformuojančią oro masę, kuri skiriasi nuo tropinės oro masės, susidarančios subtropinėse aukštumose. Skirtinguose kontekstuose vartojami taip pat įvairūs kiti čia nepaminėti pavadinimai.
 
== Judėjimas ir atmosferos frontai ==
Judėdamos oro masės įgauna vietovių, virš kurių juda savybių. Šaltos arktinės oro masės dažniausios arktiniuose regionuose, o jūrinės oro masės paprastai susidaro virš vandens. Tačiau jei jūrinė oro masė pasuka virš sausumos, ji palaipsniui praranda drėgmę ir ilgainiui tampa žemynine, taip pat ir, pvz., atogrąžų oro masė, judanti šiaurės link, atšals ir taps poliarine arba arktine.
 
427 096

pakeitimai