Miunsterio sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Miunsterio sukilimas''' buvo radikaliųjų anabaptistų bandymas sukurti teokratiją Vokietijos [[Miunsteris|Miunsterio]] mieste, kurį anabaptistai pavadino Naująja Jeruzale.

 

Miunsterio anabaptistai prikalusė radikaliam Šiaurės Vokietijos ir Nyderlandų melchioritų judėjimui. Judėjimo pavadinimas kilęs nuo [[Melchior Hofmann|Melchioro Hofmano]], kuris laikomas ideologiniu Miunsterio anabaptistų įkvėpėju. Apokaliptinis - chiliastinis jo raštų pobūdis patraukė dalį anabaptistų.

 

[[Vaizdas:MuensterHinrichtungTaeufer.jpg|thumb|175px|Istorinis paveikslas vaizduojantis susidorojimą su anabaptistais turgaus aikštėje.]]

 

Tai, kad anabaptistų teokratijos vieta tapo Miunsteris susiję su prieštaravimai buvusiais šiame mieste tarp amatininkų ir katalikų klero, aukščiausią tašką pasiekę [[1525]] m. sukilimu. Nuo [[1531]] m. amatininkų gildijos susivienijo su dar jaunu evangelikų judėjimu ir atėmė valdžią iš Miunsterio patricijų. Siekdami išlaikyti savo padėtį Miunsterio miestiečiai įvairių pakraipų protestantus tuo metu priėmė kaip sąjungininkus. Tarp jų buvo ir iš Nyderlandų į miestą atvykę anabaptistai, kurie čia ėmė skleisti savo pažiūras. [[Jan Mathys]] pasiskelbė pranašu. Iš pradžių miestą valdė protestantų miesto taryba, tačiau netrukus ją perėmė anabaptistai. Jie atmetė [[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] reformaciją kaip nepakankamai radikalią ir susilaukė palaikymo iš miestiečių pusės. 1534 m. jie paskelbė Miunsteryje kuriantys „Siono karalystę“. Miunsterio ir [[Osnabriukas|Osnabriuko]] vyskupas [[Franz von Waldeck]] apgulė miestą. „Karaliumi“ anabaptistai paskelbė [[Jan van Leiden]], kuris per trumpą laikė įkūrė [[Teokratija|teokratiją]] ir brutaliai nuslopino jam besipriešininčius. Mieste buvo įvesta bendra turto nuosavybė ir, pasiremiant [[Senasis Testamentas|Senuoju Testamentu]], [[poligamija]].

 

 

Miunsterio anabaptistų karingumas priklausė ir nuo karine prasmes beviltiškos situacijos už miesto sienų. Dėl apsiausties greitai prasidėjo badas. Baltos kalkės nuo bažnyčių buvo skutamos, skiedžiamos vandenyje ir dalinamos kaip pienas. Po pusantrų metų [[1535]] m. [[birželio 24]] d. miestas buvo užimtas. Anabaptistų karalystė buvo paskandinta kraujyje. Iš anabaptistų lyderių išsigelbėti pavyko tik buvusiam Švento Mauricijaus ir Lamberti bažnyčių pamokslininkui [[Bernd Rothmann]]. Kiti anabaptistų lyderiai Jan van Leiden, [[Bernd Krechting]] ir [[Bernd Knipperdolling]] 1536 m. [[sausio 22]] d. buvo žiauriai nužudyti. Jų kūnai buvo įdėti specialius narvus, kurie pakabinti ant Lamberti bažnyčios bokšto.