Miestelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
robotas: smulkūs taisymai
S (Taisomos vidinės nuorodos)
S (robotas: smulkūs taisymai)
Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų – žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigų buvimu panašios į miestelius.
 
== Istorija ==
 
Pirmąkart [[Lietuva|Lietuvos]] miesteliai minimi [[1387]] metais: [[Alytus]], [[Birštonas]], [[Nemunaitis]], [[Punia]]. Iš pradžių jie kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo [[1897]] iki [[1940]] m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su >3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių [[valsčius|valsčiaus]] teises, kategorijai. [[1923]] m. dabartinėje [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje buvo 274 miesteliai, iš kurių iki [[1985]] m. 54 tapo miestais, 7 [[miesto tipo gyvenvietė]]mis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Daug miestelių vėl ėmė augti sovietmečiu įkūrus kolūkius ir tarybinius ūkius.
 
== Šaltinis ==
{{ref}}
{{Vikižodynas|miestelis|no=T}}
427 096

pakeitimai