Meteoras: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Meteoras''' - į [[planeta|planetos]], pvz., [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferą]] 15 - 70 km/s greičiu įskriejusio [[meteoroidas|meteoroido]] ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteoroidas švyti todėl, kad, sąveikaudamas su [[atmosfera]], įkaista, apsilydo ir sublimuoja. Plika akimi matomi meteorai iki 5-ojo [[ryškis|ryškio]]. Šviesesnis negu nulinio ryškio meteoras vadinamas [[bolidas|bolidu]]. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140 – 160 km aukštyje, vidutinio [[ryškis|ryškio]] matomi meteorai – 80 – 110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Jei meteoroido [[masė]] <1 g, meteorai būna silpnesni negu 4-ojo ryškio, kelių g masės meteoroidai būna nulinio ryškio, 25–30 g [[masė]]s meteoroidai būna minus 4-ojo [[ryškis|ryškio]].

 

Tam tikromis naktimis meteorų pagausėja. Toks reiškinys, kai tą pačią kiekvienų metų [[Naktis|naktį]] sužimba tūkstančiai meteorų, vadinamas meteorų lietumi. Skriedama aplink [[Saulė|Saulę]], [[kometa]] per visą savo orbitą palieka dulkių pėdsaką, sukelianti meteorų srautą. [[Žemė|Žemei]] susidūrus su tokių dulkių spiečiumi, stebimas kasmetinis meteorų lietus.