Meidži laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Remiantis apinkinių šalių patirtimi Japonija turėjo būti kolonizuota, tačiau vakarinių šalies provincijų – Sacuma ir Čiošiu samurajų iniciatyva čia buvo įvykdytos reformos. [[1864]] m. prasidėjus sukilimui prieš [[Siogūnas|šiogūnatą]], [[1868]] m. [[sausio 3]] d. sukilėliai įsiveržė į [[Kiotas|Kiotą]] ir paskelbė, kad atkuriama imperatoriaus valdžia. Į sostą sėdo mažametis [[Imperatorius Meidži]]. Kitais metais Imperatorius pervežtas į [[Edo]] miestą ir apgyvendintas pilyje. Nuo to laiko Edo įgijo naują pavadinimą – buvo pavadintas [[Tokijas|Tokijumi]] t.y. „Rytų sostine“.

 

Meidži laikotarpyje labai paplito įvairūs šūkiai ir lozungai, kurie gana gerai atspindėjo to meto tendencijas. Tarp jų svarbiausi:

*''Sonno džioi'' Gerbti imperatorių – išvyti barbarus

== Ekonomika ==

Agrarinė reforma likvidavo feodalinę žemėvaldos sistemą: žemė buvo perduota valstiečiams, ją buvo galima išpirkti už nominalią kainą, o vėliau ir parduoti. Prasidėjo intensyvi šalies industrializacija. Buvo statomi geležinkeliai, telegrafo linijos, importuojami ištisi fabrikai – vien 1868-85 buvo pastatyta per 1300 įmonių. Japonai perėmė naujausias technologijas, samdė užsienio inžinierius ir specialistus, kurie apmokė darbininkus japonus. Sparčiai vystėsi privatus pramoninis sektorius, ypač po to, kai vyriausybė pusvelčiui pardavė valstybines karinės pramonės ir strateginius objektus. Tada susiformavo stambios oligarchinės grupės [[zaibatsu]], dalis kurių (''Mitsui'', ''Micubiši'', ''Sumitomo'' ir kt.) iki šiol yra tarp didžiausių Japonijos korporacijų. Chronologiškai kapitalizmo vystymasis Japonijoje sutapo su analogišku procesu [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Italija|Italijoje]], tačiau vyko daug sparčiau.

Sparčiai, pasiremiant Vakarų šalių patirtimi, buvo modernizuojama politinė sistema, kuriama moderni teisė, remiantis [[vokiečių teisė]]s tradicijomis. Spaudžiant samurajų kilmės intelektualams, su vokiečių teisininko Hermanno Roeslerio pagalba buvo sudaryta ir 1889 m. paskelbta kaip „imperatoriaus dovana“ [[konstitucija]]. 1889 m. konstitucija reikšminga pirmiausia tuo, kad buvo įtvirtintos piliečių demokratinės teisės ir laisvės ir padarytas svarbus žingsnis link atstovaujamos valdžios principo įgyvendinimo.

 

Panašiai kaip ir Vokietijoje, šalyje buvo sukurta [[kabinetinė sistema]], kurioje imperatorius turėjo plačias vykdomosios valdžios galios, tarp jų ir teisę spręsti karo ir taikos klausimus, savo nuožiūra sukviesti, uždaryti, paleisti žemuosius parlamento rūmus. [[Ministrų kabinetas]] buvo atsakingas imperatoriui. Aukštutinius – perų rūmus sudarė imperatoriaus šeimos ir kitų aristokratiškų giminių atstovai. Realiai valdžią monopolizavo nedidelė lyderių grupė – vadinamieji ''genro''. Rinkiminę teisę ribojo [[turto cenzas]], kuris vėliau buvo mažinamas, o 1925 m. įvesta visuotinė rinkiminė teisė vyrams.

 

[[Vaizdas:Seikanron2.jpg|thumb|Seikanron debatai - 1877 m. paveikslas]]

1881 m. susikūrė Liberalų partija (''Jiyūto''), kurios nariai buvo daugiausia turtingi fermeriai, 1882 – Rytų socialistinė partija.

 

== Kultūra ==

<dl><dd>

 

|}

</dd></dl>

{{Link FA|he}}

 

[[ar:فترة مييجي]]