Medvėgalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Piliakalnio aikštelė ovali, 120×50 m dydžio, viduryje kiek iškilusi. Jos galuose supilti pylimai. Pietrytiniame šlaite, apie 16 m žemiau aikštelės, yra pylimėlis. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje rasta I tūkstantmečio po Kr. gyvenvietės liekanų. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra pelkė, per kurią buvo nutiesta kūlgrinda.

 

 

Istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo [[1316]] m., kai ją puolė kryžiuočiai. Čia stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino [[1329]] m. [[vasario 1]] dieną. Medvėgalio gynėjai buvo priversti krikštytis, bet kryžiuočiams pasitraukus tuoj atsimetė nuo krikščionybės. Tuo metu [[teutonai]] kartu su [[Čekija|Čekijos]] karaliumi Jonu užgrobė Medvėgalio pilį ir paėmė belaisvius. [[Vygandas Marburgietis]] mini, kad magistras norėjęs „juos išgalabyti“, tačiau karalius Jonas belaisvius išgelbėjo ir pakrikštijo. Lietuviai davė tvirtus įžadus laikytis [[katalikai|katalikų]] tikėjimo, bet po kelių mėnesių ėmė bodėtis šito tikėjimo, kol galiausiai vėl grįžo prie pagonybės.

 

 

Anot padavimo, Medvėgalio vardas atsiradęs po to, kai pilyje apsuptus gynėjus išgelbėjo dvi narsios mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Kai reikėjo nuspręsti, kas praneš kitoms pilims apie Medvėgalio apsiaustį, merginos pasakė „Mudvi galiva“, o paskui išėjo ir pakvietė pagalbą. Pagal šiuos žodžius pilį imta vadinti Medvėgaliu.

</gallery>

 

* [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=535]