Maroko virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Maroko virtuvė''' - [[Marokas|Maroke]] paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Maroko [[nacionalinė virtuvė]]. Dėl savo panašumų į gretimo [[Alžyras|Alžyro]] ir [[Tunisas|Tuniso]] kulinarines tradicijas, ji priskiriama [[Magrebo virtuvė|Magrebo virtuvei]], kuri yra [[Islamo virtuvė]]s dalis.

== Ypatumai ==

 

== Produktai ==

Maroko virtuvės produktai nesiskiria nuo kitų islamo ir Magrebo virtuvių produktų. Bet yra keletas produktų, kurie būdingi tik Maroko virtuvei. Pirmiausia tai - [[arganas|argano]] aliejus, kuris, nors būdamas brangus, kartais pakeičia [[alyvų aliejus|alyvų aliejų]]. Maroke naudojama daug [[citrusiniai|citrusinių]] vaisių (išskirtinis - Maroko citronas). Iš mažųjų citrinų gaminama Maroko įžymybė - fermentuotos druskoje citrinos, kurios naudojamos kaip svarbus pagardas įvairiuose patiekaluose.

== Patiekalai ==

Maroke paplitusios keletas [[duona|duonos]] rūšių, bet, kaip kitose [[Magrebas|Magrebo]] šalyse, čia labai paplitęs [[kuskusas]] (كسكس) - stambios biriai virtos kvietinės kruopos, neretai maišomos su džiovintais vaisiais ir riešutais. Maroke egzistuoja ir stambesnis kuskuso variantas - berkukešas.

Prie kuskuso ir duonos patiekiami pagrindiniai patiekalai. Tai dažniausiai būna mėsa (paukštiena, aviena) su daržovėmis, kepta ant iešmo (''mashwi'', ''kwah''), ar troškinta stipriai priekoniuose gardintuose padažuose.

 

 

[[Ramadanas|Ramadano]] metu svarbus patiekalas yra ankštinių sriuba [[harira]] (حريرة). Kitas svarbus šventinis patiekalas yra [[bistėja]] (بسطيلة‎) (kitaip - ''pastilla'') - kvietinės tešlos pyragas, kimštas paukštiena (tradiciškai - balandžio mėsa).

Kaip ir Viduržemio jūros virtuvėse, Maroke vartojama daug šviežių daržovių, iš kurių gaminamos salotos. Magrebe jos pagardinamos [[petražolė|petražolių]] padažu [[šermula]], prieskoninėmis žolėmis. Šis padažas gali būti vartojamas ir kaip uždaras prie įvairių užkandžių, duonos.

 

Labai svarbūs Maroke yra ir kiti padažai bei uždarai, kurie naudojami kaip sudėtinė užkandžių, salotų ir karštųjų patiekalų dalis. Jie grupuojami į geltonuosius ir raudonuosius. Galtonieji padažai yra ''mqalli'' (iš šafrano ir imbiero) ir ''qadra'' (iš žalumynų, migdolų, [[sėjamasis avinžirnis|sėjamųjų avinžirnių]] ir gryninto sviesto). Raudonieji padažai yra ''mhammar'' (iš [[kmynas|kmynų]], [[raudonasis pipiras|raudonųjų pipirų]] ir [[sviestas|sviesto]]) ir ''msharmal'' (iš šafrano ir aliejaus). Kartais padažo pavadinimas įeina į patiekalo pavadinimą (pvz., ''djej msharmal'' - viščiukas mšarmal padaže).

 

Maroko virtuvė, kaip ir visos islamo virtuvės, pasižymi ypač gausiais saldžiaisiais patiekalais. Dažniausiai vietos saldumynai gaminami iš kvietinės tešlos, kuri verdama riebaluose, o vėliau mirkoma meduje ar cukraus sirupe (pvz., spurgos ''sfenj'', ''zlebia'', sužadėtinės piršteliai, gazelės ragai). Maroke naudojama daug datulių, kurios neretai pakeičia cukrų (kepami garsūs datulių sausainiai [[meskuta]]).

[[Mėtų arbata]] yra Maroko virtuvės pasididžiavimas. Jos gėrimas Maroke išsivystė į labai savitą arbatos ceremoniją - ''Atai'' (اتاي). Arbata verdama iš žaliosios arbatos, mėtų ir daug cukraus. Tada pilama iš specialaus arbatinuko ir 0,5 metro aukščio, kad susidarytų putos.

 

Iš gaiviųjų gėrimų labiausiai paplitęs vanduo, pienas ir vaisių sultys, neretai maišomos su apelsinų žiedų vandeniu.

== Etiketas ==

Maroko virtuvės etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitų islamo šalių. Valgoma rankomis, sėdint prie žemų staliukų. Arbata patiekiama valgio pabaigoje.

 

[[fr:Cuisine marocaine]]

[[he:המטבח המרוקאי]]

[[ja:モロッコ料理]]

[[ru:Марокканская кухня]]

[[sv:Marockanska köket]]