01:51, 16 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 4 ← Prieš tai darytas keitimas		00:04, 7 rugpjūčio 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S robotas: smulkūs taisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 46: "[[Mariner 8]]" ir „Mariner 9“ misijų kosminiai aparatai jo sistemos buvo identiški. == Skrydis == [[~~Image~~Vaizdas:Atlas I-CENTAUR.jpg\|thumb\|230px\|right\|„Mariner 9“ paleidimas]] "Mariner 9" kartu su raketa - nešėja Atlas-Centaur SLV-3C (AC-23) paleistas [[1971]] m. [[gegužės 30]] d. 22:23:00 [[laiko juosta\|UTC]], nuo raketos kosminis aparatas atsiskyrė 22:36 UTC, praėjus 13 minučių nuo paleidimo momento. Keturios saulės baterijos išsiskleidė 22:40 UTC. Dar po 36 minučių, kai kosminis aparatas išskriejo iš Žemės šešėlio, Saulės jutikliai užfiksavo Saulės kryptį, o [[gegužės 31]] d. 02:26 nustatyta Kanopus žvaigždės kryptis. Planuotas kurso manevras įvykdytas [[birželio 5]] d. 1971 m. [[lapkričio 14]] d., per 167 dienų skrydį įveikus 398 milijonus kilometrų, „Mariner 9“ priartėjo prie Marso. 15 min. 23 sekundes veikęs raketinis variklis perkėlė kosminį aparatą į Marso orbitą, „paversdamas“ „Mariner 9“ pirmuoju kosminiu aparatu skriejančiu [[orbita]] aplink kitą [[planeta\|planetą]]. Pradinės kosminio aparato skriejimo aplink Marsą artimiausias planetai taškas buvo 1398 km, tolimiausias – 17915 km, apskriejimo aplink planetą periodas – 12 val. 34 min. Po dviejų dienų, lakpričio 16 d., raketinių variklių pagalba, jiems veikiant 6 sekundes, „Mariner 9“ orbita buvo pakoreguota: artimiausias taškas – 1387 km, tolimiausias taškas – 17094 km, apskriejimo periodas 11 val. 58 sek. [[Gruodžio 30]] d. dar kartą buvo pakeista kosminio aparato orbita: artimiausias taškas – 1650 km, tolimiausias taškas – 16860 km, periodas 11 val. 59 min. 28 sek. Marso paviršiaus fotografavimo pradžia buvo atidėta dėl dulkių [[audra\|audros]], prasidėjusios 1971 m. [[rugsėjo 22]] d. Noačio regione. Ši prasidėjusi audra sparčiai plito ir tapo didžiausia Marse stebima globalia audra. Nuo momento, kai „Mariner 9“ atskriejo į Marso orbitą, nebuvo matyti jokios Marso paviršiaus detalės, išskyrus [[Olimpo kalnas\|Olimpo kalno]] viršūnę ir tris Tarsio ugnikalnius. Eilutė 58: [[1972]] m. [[spalio 27]] d. išeikvojus dujas, skirtas manevravimui, kosminis aparatas išjungtas. „Mariner 9“ paliktas skrieti orbitoje, kurioje neturėtų suirti bent 50 metų. Vėliau kosminis aparatas turėtų įskrieti į Marso atmosferą. == Misijos tikslai == "Mariner 9" pritaikytas tęsti atmosferos tyrimus, pradėtus „[[Mariner 6]]“ ir „[[Mariner 7]]“ misijų metu. Kosminio aparato skrydžio aplink Marsą orbita numatyta tokia, kad jis galėtų nufotografuoti virš 70% Marso paviršiaus iš mažiausio atstumo (apie 1500 km virš Marso paviršiaus) didžiausia raiška (1000-100 m į pikselį) nei prieš tai vykusiomis misijomis. Infraraudonųjų spindulių radiometru numatyta aptikti tokius šilumos šaltinius, kaip [[ugnikalnis\|ugnikalnių]] aktyvumas. == Misijos rezultatai == "Mariner 9" tapo pirmuoju kosminiu aparatu skriejančiu orbita aplink kitą planetą. Iš viso į [[Žemė\|Žemę]] perduota 54 milijardai bitų mokslinės informacijos, 7329 paviršiaus nuotraukos, aprėpiančios daugiau nei 80% planetos paviršiaus. Nuotraukose matomos upių vagos, krateriai, didžiuliai užgesę ugnikalniai, kanjonai, poliarinė kepurė, akivaizdžiai pastebima vėjo ir vandens sukelta erozija tam tikruose objektuose, oro masės, rūkai ir kita.

Mariner 9: Skirtumas tarp puslapio versijų