Silvanonys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Smulkūs pataisymai, kalbos |
pap. |
||
Eilutė 20:
}}
'''Silvanonys''' ({{be|Селіванаўцы}}, {{ru|Селивановцы}}, {{pl|Sylwanowce}}) – kaimas vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Gardino sritis|Gardino srities]] [[Gardino rajonas|Gardino rajone]]. Autobusų susisiekimas su [[Gardinas|Gardinu]].
Senovieje lietuviai šią miškų apsuptą vietą vadino ''Ožiais'' (spėjama, kad ten medžiodavo ožius-stirnų patinus), lenkai pervadino į Hoža. Kadangi greta, ant dešiniojo [[Nemunas|Nemuno]] kranto, vietovė taip pat buvo vadinama Hoža, tai šis upės tėkmės kairėje pusėje stovintis kaimas pradėtas vadinti ''Ožių Silvanonimis'' - {{pl|Hoża Sylwanowce}} ({{lot|Silva}} reiškia mišką). Galiausiai liko tik ''Silvanonių'' vardas.
[[LDK]] laikais toje vietoje buvo dvaras. Nuo 1920 m. Silvanonys priklausė [[Lenkija]]i, o po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] - Baltarusijai.
Klasikinio stiliaus akmens mūro Kristaus Atsimainymo ({{be|Перамянення Пана}}) bažnyčia priklauso [[Sapackinė|Sapackinės]] dekanatui. Šventovė statyta 1840 m., nors baltarusiški šaltiniai nurodo 1899 m. Jos vidus trinavis, dvišlaičio stogo konstrukcijos laikosi ant keturių kolonų, virš keturkampio pastato iškilusi medinė varpinė. Bažnyčia 1991 m. remontuota, prie jos didokos kapinės, kuriose palaidoti [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] kritę vokiečių kareiviai, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] žuvę lenkų kariai, bažnyčioje tarnavę kunigai.
| |||