Magnetikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Fizikoje įvesti specialūs fizikiniai dydžiai, apibūdinantys magnetines savybes, pagal kurias visi magnetikai skirstomi į diamagnetikus, paramagnetikus ir feromagnetikus.

 

 

Išorinis magnetinis laukas <math>\vec{B}_0</math> įsiskverbęs į magnetiko vidų sumuojasi su magnetiko viduje susidariusiu lauku <math>\vec{B}'</math>:

<math>\vec{B}=\mu_0\vec{H}+\mu_0\chi\vec{H}=\mu_0\vec{H}\left(1+\chi\right)=\mu_0\mu\vec{H}</math>

 

 

Pagal tai, kaip magnetikuose pasikeičia išorinis magnetinis laukas, jie skirstomi į jau minėtus diamagnetikus, paramagnetikus ir feromagnetikus.

 

 

Tai magnetikai, kuriuose magnetinis laukas šiek tiek susilpnėja. Jų <math>\mu<1,\ \chi<0</math>

Šias medžiagas sudarančių struktūrinių dalelių atstojamasis magnetinis momentas nesant išorinio magnetinio lauko lygus nuliui. Veikiamos išorinio magnetinio lauko, diamagnetikų dalelės dėl [[Larmoro precesija|Larmoro precesijos]] sukuria apskritiminę srovę, kurios papildoma magnetinė indukcija nukreipta prieš išorinio magnetinio lauko kryptį. Dėl to diamagnetikai silpnina magnetinį lauką.

 

 

Tai magnetikai, kuriuose magnetinis laukas šiek tiek sustiprėja. Jų <math>\mu>1,\ \chi>0</math>

Konstantos <math>a,\ b\;</math> ir <math>T_0\;</math> priklauso nuo medžiagos.

 

 

Tai magnetikai, kuriuose magnetinis laukas daug kartų sustiprėja. Jų <math>\mu\gg1,\ \chi\gg0</math>

Iš feromagnetikų gaminamos feromagnetinės transformatorių šerdys, jie naudojami magnetiniam laukui ekranuoti, elektromagnetuose, garso kasetėse ir kt.

 

 

Feromagnetinės medžiagos turi nekompensuotų elektronų vidinėse orbitose. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios susidaro domenai. Magnetinės jėgos tarp atskirų atomų yra per mažos, kad pajėgtų orientuoti atskirus magnetinius momentus viena kryptimi. Tačiau elektrostatinės jėgos tarp išorinių orbitų elektronų yra daug didesnės (išorinių orbitų elektronai yra žymiai arčiau vienas kito). Jos gali orientuoti gretimų atomų išorinių orbitų ašis lygiagrečiai; tada ir jų magnetiniai laukai pasidaro lygiagretūs, ir gana didelės feromagnetiko sritys savaime įgauna vienodą magnetinio lauko kryptį. Tos sritys ir yra domenai.