Maginė fantastika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žymiausi kūriniai – [[Tolkinas|Džono Ronaldo Ruelo Tolkieno]] „[[Žiedų valdovas]]“, „[[Hobitas]]“, [[Ursula K. Le Guin|Ursulos K. Le Guin]] „[[Žemjūrės burtininkas]]“, [[Roger Zelazny|Rodžerio Želazny]] „[[Ambero kronikos|Ambero kronikų]]“ ciklas, [[Glen Cook|Gleno Kuko]] „[[Juodoji Gvardija|Juodosios Gvardijos]]“ ciklas, [[Andrzej Sapkowski|Andžejaus Sapkovskio]] „Raganiaus“ ciklas, [[Filipas Pulmanas|Filipo Pulmano]] trilogija „Jo tamsiosios medžiagos“, taip pat [[J. K. Rowling]] „[[Haris Poteris|Hario Poterio]]“ knygų serija ir kt.

 

''Fantasy'' istorija siekia [[Gilgamešo epas|Gilgamešo]] epo ir kitų seniausių žmonijos užrašytų kūrinių laikus. Kai kurie šio žanro tyrėjai teigia, kad iš dalies tokie kūriniai kaip [[Odisėja]], [[Beovulfas]] ar [[Dieviškoji komedija]] – taip pat savotiška ''fantasy'', nors ir ne šiuolaikine prasme. Bet kokiu atveju ''fantasy'' šaknys yra archaiškose legendose bei mitologijose, kurių elementai sudaro šio žanro pagrindą.

 

„Kalavijo ir burtų“ fantasy būdingi ryškūs herojai, įsiveliantys į sudėtingus konfliktus. Šiam porūšiui taip pat turėjo įtakos [[Aleksandras Diuma|Aleksandro Diuma]] romanai apie „[[Trys muškietininkai|Tris muškietininkus]]“. „Kalavijo ir burtų“ fantasy pasižymi nuotykių ir veiksmo gausa. Iš žymesnių šio porūšio fantasy kūrėjų galima paminėti Fritz Leiber, [[Robert E. Howard]], Clark Ashton Smith.

 

[[Lietuviai|Lietuvių]] autoriai kol kas daugiausia rašė mažų formų maginę fantastiką. Nemažai šio žanro apsakymų ir apysakų galima rasti apsakymų antologijose „Geriausia Lietuvos fantastika“, šio žanro kūrinių autoriai ne kartą tapo šio konkurso laureatais (pvz., [[1997]] m. – Diana Butkienė, [[1998]] m. – Lina Darbutaitė, Nigelis, Gediminas Kulikauskas, [[2001]] m. – Rūta Marija Klovaste, [[2002]] m. – Herta Matulionytė, Edas Gruzdas).

 

[[2003]] m. pasirodė pirmasis lietuvių maginės fantastikos romanas – Gintauto K. Ivanicko „Laumės mėnuo“ (leidykla „[[Eridanas (leidykla)|Eridanas]]“), [[2004]] m. – Daivos Vaitkevičiūtės „Marius Pietaris ir burtų knyga“ (leidykla „Rosma“), [[2006]] m. – Romualdo Drakšo „Raganiaus karas“ (leidykla „Eugrimas“), Justinos Stravinskytės „Paslapties įpėdinis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), [[Justinas Žilinskas|Justino Žilinsko]] „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ (leidykla „[[Tyto alba (leidykla)|Tyto alba]]“).

 

* '''Alternatyvioji istorija''' – nors nemažai alternatyviosios istorijos kūrinių galima priskirti mokslinei fantastikai, yra ir artimesnių maginei. Tokių kūrinių veiksmas vyksta pasaulyje, kurio istorija pasisuko kitaip nei istorija, pažįstama mums. Ši istorija aiškiai susijusi su žinoma istorija bei geografija.

** ''Lord Darcy'' serija, [[Randall Garrett]]