Lukiškės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] [[XIV a.]] pabaigoje ar [[XV a.]] pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą. Nuo [[XVI a.]] Lukiškės tapo uostu. Palei Nerį buvo pirklių sandėliai. Lukiškių šile XVI a. buvo dvaras. [[1553]]–[[1561]] m. [[Mikalojus Radvila Juodasis]] jame priglaudė [[Evangelikai reformatai|evangelikus reformatus]]. [[1584]] ir [[1593]] m. [[Stanislovas Radvila]] dvarą perdavė [[jėzuitai|jėzuitams]] vasarvietei; apylinkė pavadinta Jėzuitų Lukiškėmis. [[XVII a.]] Lukiškės tapo Vilniaus priemiesčiu, susiformavo trys garvės. Lukiškėse buvo įrengtos vargingųjų Vilniaus miestiečių kapinės. Didikas Jurgis Liutauras Chreptavičius Lukiškėse vienuoliams [[Dominikonų ordinas|dominikonams]] padovanoja žemės sklypą ir pinigų, kad šie kapinėse pastatytu bažnyčią. [[1642]] m. dominikonai pastao medinę [[Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia|Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią]], netrukus - vienuolyną. [[1677]] m. įstegta parapija, kuri veikė iki [[1948]] m. Per [[Abiejų Tautų Respublika|LLV]] karą [[1654]]–[[1667]] m. su [[Rusija]] ir per [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] Lukiškės smarkiai nukentėjo, sudegė bažnyčia ir vienuolynas. [[1722]] m. atstatyta bažnyčia ir [[1739]] m. atstatytas vienuolynas buvo pirmieji mūriniai pastatai Lukiškėse. [[1757]]–[[1761]] m. architektas J. K. Glaubicas jėzuitams suprojektavo 3 aukštų rūmus su [[mansarda|mansardomis]], o vėliau rūmai ir pastatyti, o [[1872]] m. sunyko. [[XIX a.]] namai Lukiškėse statomi neplaningai, paliekant vietos tik siaurom gatvelėm. [[1860]] m. Lukiškių aikštėje įrengtas miesto turgus. XIX a. viduryje nutiestos svarbiausios gatvės - Šv. Jurgio (dabar Gedimino) prospektas ir Pamėnkalnio. [[1891]] m. prospektas iki Lukiškių aikštės išgrįstas ir apsodintas liepomis. [[1897]] m. pastatyti teismo rūmai, [[1898]]–[[1903]] - Lukiškių kalėjimas. [[1940]] m. Lukiškių aikštėje įsikūrė [[NKVD]]. [[1941]]–[[1944]] m. per [[Vokietija|Vokietijos]] okupaciją Lukiškėse įsikūrė [[gestapas]]. 1944 m. čia vėl įsikuria NKVD. [[1948]] m. uždaryta bažnyčia (iki [[1992]]). [[1952]] m. baigus rekonstruoti aikštę, ji buvo pervadinta Lenino aikšte. [[1990]] m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vėl imtas vartoti Lukiškių vardas.

 

Lukiškių aikštę iš pietų riboja [[Gedimino prospektas]], iš vakarų - J. Tumo - Vaižganto g., iš rytų - Vasario 16-osios g., šiaurinėje dalyje yra Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia (1690 - 1727 m., 1737 m. pagal architektą A. A. Genu projektą pastatyti viršutiniai bokštų tarpsniai) ir vienuolynų ansamblis (1713 - 1739 pastatyta vienuolyno namai, [[XVIII a.]] pabaigoje - naujas korpusas). Aikštė pradėta formuoti XVIII a. viduryje, [[1817]] m. jos plotas buvo 2 ha, o [[1837]] m. - 8 ha. XIX a. pirmoje pusėje. Rusijos kariniai daliniai rengdavo pratybas. Per 1863 – 1864 metų sukilimą aikštėje Vilniaus generalgubernatoriaus [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] įsakymu Rusijos kariuomenė vykdė [[egzekucija]]s. Aikštėje buvo pakartas 21 sukilimo dalyvis. [[1897]] m. aikštėje stovėjo parodų ir cirko pastatas. 1900 m. iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę perkeltos Šv. Jurgio, [[1904]] - Kaziuko mugės. 1904 m. aikštės ribos pakoreguotos, ji tapo trapecine, čia įrengti bulvarai. [[Lenkija|Lenkijos]] okupacijos metais ([[1929]]–[[1939]]) buvo įrengti keli pavilijonai, veikė turgus, vyko didelės [[Kaziuko mugė]]s. [[SSRS]] okupavus Lietuvą aikštė tapo reprezentacine miesto aikšte. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 rugpjūtčio mėn. buvo demontuotas [[Leninas|V.Lenino]] paminklas. [[2006]] m. aikštės pietų prieaikštyje pastatytas paminklas Lietuvos tremtiniams [[Jakutija|Jakutijoje]].

 

Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo [[kalėjimas]] buvo pradėtas statyti [[1901]] m., o tardymo kalėjimas - [[1902]] m. Kalėjimo projektą parengė architektas G. Trambickis, techninį projektą, samatą ir kalėjimo pastato brėžinius - inžinierius K. Kelčevskis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo skirtas 421 nuteistajam, tardymo kalėjimas - 278 suimtiesiems, administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui, jo 4 padėjėjams ir prižiūrėtojams, virtuvės pastatas, kepykla, [[pirtis]], skalbykla, ūkiniai pastatai, mūrinė siena, juosianti visus pastatus ir kita. [[1905]] m. pastatyta Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, katalikų koplyčia. Kalėjimas naudoti pradėtas [[1904]] m. Tuomet tai buvo viena moderniausių įkalinimo įstaigų imperijoje. Statyba kainavo beveik 1,5 mln. [[rublis|rublių]]. Pastatas nekeitė savo paskirties tiek vokiečių, tiek ir rusų okupacijos metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kalėjime bausmes atlieka LR piliečiai ir užsieniečiai. [[1990]] m. nuteistų kalėjime buvo 440, o [[2007]] m. - 148 nuteistieji.

 

* [http://www.lukiskes.lt Kalėjimo tinklalapis]

* [http://www.krantai.lt/bvs/naujienos.html?id=987&show=placiau Internetinis puslapis apie kalėjimą]

[[Kategorija:Vilniaus miesto dalys]]