Lietuvos valstybės susidarymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Lietuvos istorija}}

'''Lietuvos valstybės susidarymas''' nuo XIX a. pab. dažniausiai datuojamas XIII a., tačiau dabar vis daugiau lietuvių istorikų jį linksta paankstinti bent dviem šimtmečiais; kai kurie tyrinėtojai (Tomas Baranauskas ir kt.) dargi siūlo „Lietuvos valstybės siauresne prasme“, t.y. [[Lietuvos kunigaikštystė]]s susidarymą griežčiau skirti nuo Lietuvos didvalstybės, t.y. [[LDK]] susidarymo.

 

''Lietuvos'' vardas pirmą kartą paminėtas keliuose Saksonijos šaltiniuose, pasakojančiuose apie [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtiečio]] žūtį Rusios ir Lietuvos (ar Lietuvos, Prūsijos ir Rusios) pasienyje [[1009]] m.

Pirmieji kunigaikščiai paminėti H. Latvio kronikoje. Tai [[1205]] m. [[Ryga|Rygą]] puolęs ir vėliau žuvęs [[Žvelgaitis]] (Svelgatas). [[1213]] m. į nelaisvę buvo paimtas ir ten nusižudė kunigaikštis [[Dangerutis]] (Daugirutis). [[1214]] m. žuvo [[Steksys]] (Stakys, Stekšys, Steksė). [[Volynės metraštis|(H)ipatijaus kronikoje]] atpasakota [[1219]] m. lietuvių kunigaikščių ir [[Haličo-Voluinės taika|Haličo-Voluinės taikos]] sutartis yra plačiausias lietuvių kunigaikščių katalogas.

 

Iš vad. Volynės metraščio Chlebnikovo nuorašo, t.y. tekstologinės analizės požiūriu archaiškiausio Volynės metraščio varianto galima spręsti, kad daugybę istorikų ginčų sukėlusi [[1219]] m. LDK ir Haličo-[[Volynė]]s taikos sutartis buvo sudaryta vieno Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ ir keliolikos jam pavaldžių sritinių kunigaikščių vardu; tuo tarpu kitas, ne toks archaiškas (o todėl mažiau vertingas kaip istorinis šaltinis) Volynės metraščio Hipatijaus nuorašas tarsi leidžia manyti, kad minėtą sutartį su Haličo-valstybe iš Lietuvos pusės sudarė keli „vyriausieji kunigaikščiai“ bei keliolika jų sąjungininkų. Dalis lietuvių istorikų (E.Gudavičiui ir jo sekėjai) šią Hipatijaus nuorašo suponuojamą aplinkybę laiko pakankamu įrodymu, kad 1219 m. jau buvo susiformavusi (hipotetinė) lietuvių žemių konfederacija, bet esą dar nebuvo Lietuvos valstybės. Tarp 1219 m. sutarties signatarų minimas ir [[Mindaugas]],- pasak E.Gudavičiaus mokyklos atstovų, būtent jis ir sukūrė Lietuvos valstybę, suvienijęs keletą hipotetinių lietuvių „žemių“ (savotiškų „minivalstybių“).

 

XI-[[XII amžius|XII]] a. kryžiaus karuose aktyviai dalyvavę riterių ordinai XII a. II pusėje patyrė keletą lemtingų pralaimėjimų [[musulmonai|musulmonams]]. [[Katalikai|Katalikų]] bažnyčios karinės vienuolijos buvo priverstos trauktis į Europą. Pavaldžių [[Roma|Romos]] popiežiui vienuolijų ([[Teutonų ordinas|Teutonų]], Šv. Jono ir kt.) karinės misijos buvo nukreiptos į [[Rytų Europa|Rytų Europą]]. Pirmiausia buvo užimti pagrindiniai prekybiniai keliai – [[Dauguva|Dauguvos]], [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] ([[Klaipėda]]) upių žiotyse, pastatytos pilys. Sulaukusios visos [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] finansinės – karinės paramos šios vienuolijos sėkmingai įsitvirtino okupuotuose baltų žemėse (net iki XX a.).

 

[[Vaizdas:LietuvosIstorija.png|thumb|385px|Lietuvos teritorijos kitimas skirtingais laikmečiais]]

 

 

'''Baranauskas, Tomas.''' ''Lietuvos valstybės ištakos'', Vilnius: Vaga, 2000, 317, [3] p. – ISBN 5-415-01495-0

 

'''Volkaitė-Kulikauskienė, Regina.''' ''Lietuva valstybės priešaušriu'', Vilnius: Vaga, 2001, 471, [1] p. – ISBN 5-415-01498-5

 

[[Kategorija:Lietuvos istorija]]

 

[[en:History of Lithuania (1219–1295)]]