Lietuvos katalikų bažnyčios kronika: Skirtumas tarp puslapio versijų

„LKB kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų [[Tarybų Sąjunga|sovietų okupuotoje Lietuvoje]]. Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo žurnalo leidybos pradžios iki arešto [[1983]] m. buvo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmąjį numerį parengti padėjo [[Petras Plumpa]], ses. [[Genovaitė Navickaitė]]. [[1975]] m. kun. S. Tamkevičiui SJ ėmė talkinti ses. [[Gerarda Elena Šuliauskaitė]], kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis. Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei išeivijos dvasininkai. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžusi iš [[Sibiras|Sibiro]], kur buvo kalinama šešerius metus, į „ LKB kronikos“ bendradarbių gretas vėl įsitraukė ses. [[Nijolė Sadūnaitė]].

 

„LKB kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą [[bažnyčia|Bažnyčią]] rinkinys. Nors „LKB kronikos“ leidyba apima 17 metų laikotarpį, joje esama medžiagos ir apie ankstesnius Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, pateikiami kai kurių Lietuvos [[vyskupija|vyskupijų]] kunigų sąrašai, nurodant nuo [[1940]] m. nužudytus, areštuotus, [[koncentracijos stovykla|lageriuose]] mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. Minimi taip pat ir [[1968]]–[[1969]] m. rašyti kolektyviniai kunigų kreipimaisi dėl Bažnyčios padėties.

 

„LKB kronikos“ reikšmė ypač didelė buvo užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus [[totalitarinis režimas|totalitarinės sistemos]] uždangos. Lietuvoje „LKB Kronika“ dauginta palyginti nedideliais [[tiražas|tiražais]]. Dėl intensyvaus [[KGB]] sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „LKB Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių. Vienas iš svarbiausių „LKB Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus, dažniausiai į [[JAV]], iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „LKB Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Į užsienį patekusių numerių rašiniai buvo skaitomi per [[Amerikos balsas|Amerikos balso]], [[Laisvosios Europos radijas|„Laisvės“]], [[Vatikano radijas|Vatikano radijo]] stotis. Anot [[arkivyskupas|arkivyskupo]] S. Tamkevičiaus <ref>Kronika. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: jubiliejinės konferencijos medžiaga, Prano Vaičaičio draugija 1998, ISBN 9986-851-17-3 </ref> pirmuosius „LKB Kronikos“ numerius jis perduodavo per [[Maskva|Maskvos]] [[disidentas|disidentus]] ([[Sergejus Kovaliovas|S. Kovaliovą]], [[Aleksandras Lavutas|A. Lavutą]], [[Tatjana Velikanova|T. Velikanovą]], [[Glebas Jakuninas|G. Jakuniną]] ir kt.) [[Čikaga|Čikagoje]] leidžiamam dienraščiui [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]], vėliau Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Kun. [[Kazimieras Pūgevičius]] nuo antrojo „LKB Kronikos“ numerio pradėjo versti ją į [[anglų]] kalbą. Jo iniciatyva visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėti į [[Europa|Europą]], Šiaurės ir [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]] ir [[Australija|Australiją]], kur buvo susibūrę daugiau lietuvių.

 

* [http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/c_7_1.htm Lietuvos katalikų bažnyčios kronika]

{{ref}}