Liberalioji demokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Liberali demokratija turi du pradus – liberalizmą ir demokratiją. Liberalizmo ir [[Demokratija|demokratijos]] sujungimas į vieningą koncepciją nėra toks paprastas kaip gali atrodyti iš šio termino populiarumo. Modernios demokratijos teorijos orientuojasi į tokias vertybes kaip „visuomenė“, „lygybė“, o liberalizmui svarbiausios „individo“ ir „laisvės“ vertybės. Taigi, liberalizmui ir demokratijai būdinga skirtinga logika – demokratija labiau orientuota į kolektyvinius sprendimus, o liberalizmas – į individualius. Liberali demokratija yra tam tikras kompromisas tarp liberalizmo propaguojamų individualių laisvių ir masinės demokratijos, kuri remdamasi daugumos principu savaime negarantavo pagarbos mažumoms ir atskirų individų teisėms. Liberalioje demokratijoje išvengiama „daugumos tironijos“ grėsmės. Teigiama, kad demokratija be liberalizmo veda prie [[autoritarizmas|autoritarizmo]].

 

Kai kurių autorių teigimu, liberali demokratija nėra nei liberali, nei [[demokratija]]. Jie teigia, kad „liberali demokratija“ negerbia daugumos taisyklės (išskyrus tuos atvejus, kai renkami atstovai) ir kad jos „liberalumas“ apribotas konstitucijos ir precedentų (Jungtinėje Karalystėje), kuriuos nustatė ankstesnės kartos. Jų teigimu, atimant iš piliečių teisę balsuoti visais klausimais (ypač tokiais kaip karo paskelbimas, konstitucijos pakeitimai) „liberali demokratija“ paverčiama [[Oligarchija|oligarchijos]] forma.

 

* [http://www.lls.lt/library/degutis/liberalizmo_peripetijos_3.htm Liberalizmo peripetijos] – dalis straipsnio skiriama liberalizmo ir demokratijos santykio problematikai.