Lesoto istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Manoma, kad senieji Lesoto teritorijos gyventojai buvo giminigi [[choisanai|choisanams]]. Mūsų eros pradžioje iš šiaurės [[bantų migracijos|bantų migracijų]] laikais teritoriją pasiekė [[bantai]]. Ilgainiui Lesote ir didelėse teritorijose į šiaurę nuo jo (dabartinėje Pietų Afrikos Respublikos [[Fristeitas|Fristeito]] valstijoje) formavosi [[basotai|basotų]] tautybė, kalbanti [[sesoto kalba]].

== Mfekanė ir basotų konsolidacija ==

{{main|Mfekanė}}

XIX a. I pusėje į pietus nuo Lesoto gyvenusi bantų grupė [[nguniai]] pradėjo migracijas ir užkariavimus, vadinamus [[mfekane]]. Kurį laiką mfekanei vadovavo [[zulai|zulų]] karalius [[Šaka Zulu]], sukūręs galingą imperiją. Šių procesų metu basotai, priešiški nguniams, pradėjo pasipriešinimo kovą. 1818 m. karalius [[Mošoešoe I]] konsolidavo valdžią visose etninėse basotų žemėse, sukurdamas jų valstybę. Tai buvo dabartinio Lesoto valstybingumo pradžia.

 

== Kolonizacija ==

{{main|Didysis trekas|Basutolandas}}

Pasibaigus mfekanei, basutų valstybei kilo nauja grėsmė. Iš [[Kapo kolonija|Kapo kolonijos]] į jų gyvenamas sritis ėmė masiškai migruoti europiečiai [[būrai]], kurie vykdė krašto kolonizaciją, vadinamąją [[didysis trekas|didžiuoju treku]]. 1843 m. basotai sudarė pirmąją sutartį su būrais, tačiau po to jų ekspansija tik sustiprėjo: 1856-68 m. vyko nuolatiniai basotų-būrų karai. Jų metu basotai neteko didesnės dalies savo etninių teritorijų, kurios vadinamos "prarastosiomis žemėmis" (jos dabar sudaro Pietų Afrikos Frilendo valstiją). Jose įsikūrė būrų [[Laisvoji Oranžijos Valstybė]]. Karaliui Mošoešoe I pavyko išlaikyti tik teritorijas kalnuose, kurios ir sudaro dabartinio Lesoto teritoriją.