Leni Riefenstahl: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 2:
'''Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl''' ([[1902]] m. [[rugpjūčio 22]] d. [[Berlynas|Berlyne]] – [[2003]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Piokingas|Piokinge]]) – vokiečių aktorė ir režisierė, žymi savo filmų estetika ir technika. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|Vokietijos Nacionalsocialistų partiją]] – užtraukė jai [[Hitleris|Hitlerio]] režisierės vardą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II-ojo Pasaulinio karo]] išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe.
 
== Biografija ==
 
=== Nesutramdama užsispyrėlė ===
Helene Amalia Bertha Riefenstahl gimė [[1902]] m. [[rugpjūčio 22]] d. [[Berlynas|Berlyne]], klestinčio komersanto šeimoje. Jos energija ir smalsumas vedė tėvus iš proto. Vos ketverių Leni karštai domėjosi teatru ir šokiais. Kai šeimos galva Alfredas Riefenstahlis išvykdavo į medžioklę, jo žmona Bertha kartu su mažyle slapčia išsiruošdavo į teatrą. Kadaise ji pati svajojo tapti aktore, todėl nesmerkė dukters užsidegimo tapti šokėja.
 
Eilutė 13:
Tik įsitikinęs, kad dukros užsispyrimo neįveiks, jis nuvedė ją pas garsią rusų baleriną [[Eugenija Eduardova|Eugeniją Eduardovą]]. Ši priėmė 19-metę Leni. Įnirtingai dirbdama, ji netruko tapti geriausia mokine.
 
=== Šokėja ir aktorė ===
'''[[1923]]''' m. [[Miunchenas|Miunchene]] įvyko pirmasis Leni Riefenstahl solinis pasirodymas. Kritikai žavėjosi, o naujoji žvaigždė buvo pakviesta į Vokiečių teatrą. Gastroliuodama po Europą Leni susilaukė didelės sėkmės.
 
Eilutė 26:
Vis dėlto labiausiai ji išgarsėjo ne kaip šokėja ar aktorė, bet kaip dviejų įspūdingų dokumentinių filmų režisierė.
 
=== Dokumentinių filmų autorė ===
'''[[1932]]''' m. išgirdusi [[Adolfas Hitleris|Adolfą Hitlerį]] kalbantį nacių partijos susirinkime, ji susižavėjo jo įtaiga ir pasiūlė savo – filmų kūrėjos – paslaugas. Savo laiške Hitleriui ji rašė „Būčiau laiminga galėdama su Jumis susipažinti asmeniškai…“ Savo nuostabai, netruko sulaukti atsakymo. Fiureris itin domėjosi jos darbu ir ateities planais. Jam patiko “Žydroji šviesa“, ypač meistriškai surežisuotos liaudies scenos.
 
Eilutė 49:
Vėlesniuose savo interviu Riefenstahl pripažino, kad ji žavėjosi naciais, tačiau buvo politiškai naivi.
 
=== Karjera po karo ir palikimas ===
Nors žlugus fašizmui amerikiečiu ir prancūzų tribunolai ją išteisino, Leni iki pat mirties nepavyko nusikratyti Hitlerio favoritės vardo. Riefenstahl mėgino kurti filmus ir po karo, tačiau kiekvienas mėginimas sulaukdavo pasipriešinimo, protestų ir aštrios kritikos, galiausiai ji nesugebėdavo surinkti reikiamo finansavimo. Su ja norėjo dirbti ''Jean'as Coctoe'', ''Jean'as Marais'', ''[[Brigitte Bardot]]''. Bet režisierei nepavyko rasti prodiuserio, kuris nebijotų susidėti su "nacistiniu monstru“.
 
Eilutė 62:
Nuolat grįždama į šią šalį, Leni su kartėliu stebėjo, kaip civilizacija naikina jos mylimų čiabuvių pirmapradiškumą: jie ėmė neprilygstamus kūnus slėpti po drabužiais, vėliau galvoti apie pinigus, galiausiai pozuoti turistams.
 
Sulaukusi 72 metų menininkė atrado dar nepažintą grožio šaltinį – povandeninį pasaulį. Išmokusi nardyti ji ėmė fotografuoti jūros florą ir fauną. Beje, kad jai leistų laikyti nardymo egzaminą, Leni teko „pasijaunti“ 20-čia metų. Sulaukusi savo 100-ojo gimtadienio ([[2002]] m. [[rugpjūčio 22 ]] d.), ji išleido naują filmą, pavadintą „Povandeninio pasaulio įspūdžiai“ (I''mpressionen unter Wasser''), idealizuotą gyvybės okeane dokumentiką.
 
Povandeninių nuotraukų albumai virto nauja sensacija ir senais priekaištais. 2002-ųjų spalį, kuomet Riefenstahl buvo jau 100 metų, Vokietijos pareigūnai nutarė ištraukti bylą ir apkaltino ją melavus teigiant kad „visi ir kiekvienas“ jos filme pasirodęs čigonas iš koncentracijos stovyklos išgyveno karą.
Eilutė 68:
Atsirado čigonų grupė, teigusių kad ji naudojo juos savo filme ir išsiuntė atgal, kuomet jie buvo nebereikalingi. Leni pripažino savo kaltę, ir kaltintojas, atsižvelgdamas į garbų amžių, atsisakė nuo tolesnių veikmų.
 
=== Leni meilė ===
 
Iš visų gyvenime sutiktų vyrų ištikimiausias pasirodė keturiais dešimtmečiais jausnesnis Horstas Ketneris, kurį Leni vadino gyvenimo partneriu. Po jos mirties paaiškėjo, kad pora buvo slapčia susituokusi. Nežinia, ar ji kada nors išgyveno, kad nesukūrė tradicinės šeimos, nepagimdė vaikų. Šia tema ji kalbėdavo šykščiai – esą per visą gyvenimą nesutikusi nė vieno vyro, nuo kurio būtų troškusi susilaukti kūdikio. Meilė niekada nebuvo svarbiausia jos aistra.
Eilutė 78:
Savo pasiekimų kine dėka Riefenstahl išliko kino istorijoje. Nors propaganda jos filmuose sulaukia kritikos, estetika daugelio kino kūrėjų nuomonė yra išskirtinė.
 
== Darbai ==
 
=== Vaidmenys ===
* Wege zu Kraft und Schönheit – Ein Film über moderne Körperkultur (Keliai į stiprybę ir grožį, 1926)
* Der Heilige Berg (Šventasis kalnas, 1926)
Eilutė 92:
* Tiefland (Žemumos, 1954)
 
=== Režisuoti filmai ===
* Das Blaue Licht (Mėlynoji šviesa, 1932)
* Der Sieg des Glaubens (Tikėjimo pergalė, 1933)
Eilutė 101:
* Impressionen unter Wasser (Įspūdžiai po vandeniu, 2002)
 
=== Fotografijos ===
* The Last of the Nuba (Harper, 1974; St. Martin's Press, 1995)
* The People of Kau (Harper, 1976; St. Martin's Press reprint edition, 1997)
Eilutė 108:
* Riefenstahl Olympia (Taschen, 2002)
 
=== Knygos ===
* Leni Riefenstahl by Leni Riefenstahl, autobiography (Picador Reprint edition, 1995)
* Coral Gardens by Leni Riefenstahl (Harpercollins 1st U.S. edition, 1978)
 
=== Biografijos ===
* Leni Riefenstahl Bibliography (via UC Berkeley)
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Leni Riefenstahl|no=T}}
* [http://leni-riefenstahl.de Leni Riefenstahl svetainė]