Lavoriškių–Nemenčinės miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 4:
Plotas 31 010 ha, mišku apaugę 27 500 ha. 50 miškų; didesnieji: Antavilių, Avietynės, Bezdonių, Dolnios, Kairėnų, Lavoriškių, Nemenčinės, Rokantiškių, Santakos, Skersabalių, Taurijos, Valakupių. 65% miškų yra valstybės reikšmės, priklauso [[Vilniaus miškų urėdija]]i, [[Nemenčinės miškų urėdija]]i bei Vilniaus miesto savivaldybei. Masyvas prasideda [[Valakupiai|Valakupiuose]] (Vilniaus miesto dalis) ir tęsiasi į šiaurės rytus iki [[Neris|Neries]] ir [[Žeimena|Žeimenos]] santakos, rytuose pereina į [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritoriją. Miškuose yra miestelių ir kaimų ([[Arvydai]], [[Ąžuolinė]], [[Bezdonys]], [[Buzaraistis]], [[Nemenčinė]], [[Vilkiškės]] ir kitų). Masyvą kerta geležinkelis Vilnius – [[Daugpilis]] , plentas Vilnius – [[Švenčionys]]. Paviršius – kalvota lyguma, pietrytinėje dalyje – Taurijos baseino pelkėta nusausinta žemuma. Miškų šiauriniu pakraščiu teka Neris, jos kairysis intakas [[Bezdonė]] ir į ją įtekantis [[Trinkulis]], pietiniu pakraščiu – [[Vilnia]] ir jos dešinieji intakai [[Taurija]] ir [[Bražylė]]. Yra 10 ežerų didžiausi: [[Antavilys]], [[Balžis]], [[Juodis]], [[Tapelių ežeras]].
Miškuose įrengtos miško poilsiavietės, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, yra įsiterpusių kolektyvinių sodų ir stacionarių poilsiaviečių; gausu gamtos ir kultūros paminklų (12 [[pilkapis|pilkapių]]). Masyvo pietvakarinėje dalyje yra [[Pavilnių regioninis parkas]], vidurinėje – [[Dvarčionių geomorfologinis draustinis]] ir [[Skersabalių geomorfologinis draustinis]], pietinėje – [[Vilnios hidrografinis draustinis]], rytinėje dalyje – [[Baravykynės kraštovaizdžio draustinis]], [[Taurijos ornitologinis draustinis]] ir [[Buivydų hidrografinis
== Medynai ==
| |||